Investuoti į nekilnojamąjį turtą ar į kriptovaliutą? Imti paskolą ar taupyti? Su ekonominiais pasirinkimais susiduriame kasdien. Jau kovo 13 d. visi šalies gyventojai kviečiami dalyvauti pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine ir „pasimatuoti“ savo ekonomikos žinias.

Startavo aukšto lygio mokslinių tyrimų projektas „Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje“ („Euro4Europe”), kurio metu Lietuvos tyrėjai bendradarbiaus su žymiais mokslininkais iš prestižinių užsienio mokslo institucijų - Vienos ekonomikos ir verslo universiteto, Austrijos ekonomikos tyrimų instituto (WIFO), Brno Mendel universiteto (Čekija) ir Friedrichshafeno Zeppelin universiteto (Vokietija).

Už nuopelnus sportui šiemet Vilnius apdovanojo sportinių aukštumų pasaulinėse arenose pasiekusią šuolininkę į aukštį, 2017 metais Lietuvos geriausia lengvaatletę Airinę Palšytę. Jai statulėlę įteikė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, pastebėjęs, kad laureatė galėtų peršokti jį, o merą – tai tikrai.

DELFI paskelbė Martyno Žilionio​ straipsnį drąsia antrašte „Kiek pinigų pernai prarado tūkstančiai gyventojų, kaupiančių pensijas“. Pagirtina, nes nepasiduota populiariam tai temai tikėjimo-netikėjimo stiliui (tikiuosi sukaupti, netikiu sulaukt pensijos, juolab pragyvent iš Sodros) ir pasitelkti skaičiai.

Dažnai apie kokybę sprendžiame tik iš kainos – brangus, vadinasi, geras, nors tai anaiptol ne visuomet yra tiesa.

Kylančios kainos – nuolatinė mūsų rūpesčių tema ir pasipiktinimo objektas. Tačiau retai nagrinėjama, kodėl kainos yra tokios, kokios yra, kodėl jos visuomet linkusios kilti ir dažniausiai – ne tokios, kokių norėtume. Kalbantis su specialistais paaiškėjo, kad ir šioje srityje – nemažai žmogiškosios psichologijos. 
Teodora RAŠIMAITĖ

Puslapis 27 iš 28
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos