Mokslo projektai

Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe

Projekto pavadinimas - Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe
Paraiškos kodas - Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123
Projekto mokslinis vadovas – vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svatopluk Kapounek.
Pagrindinių tyrėjų grupė:
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jesus Crespo Cuaresma
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jarko Fidrmuc
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Peter Huber
mokslo darbuotojas dr. Povilas Lastauskas
mokslo darbuotojas dr. Dmitrij Celov
vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Laimutė Urbšienė
mokslo darbuotoja dr. Rima Rubčinskaitė

Projekto tikslas – tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus verslo ciklų sinchronizacijos srityje, skatinant mokslo idėjų mainus apie Europos integracijos poveikį verslo ciklų asimetrijai ir pateikiant empirinius Europos integracijos poveikio verslo ciklų asimetrijai įrodymus. Projektu bus skatinamas mokslinis bendradarbiavimas su prestižinių užsienio mokslo institucijų - Vienos ekonomikos ir verslo universiteto, Austrijos ekonomikos tyrimų instituto, Brno Mendel universiteto ir Friedrichshafeno Zeppelin universiteto – mokslininkais.

Santrauka – Projektu siekiama tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus. Projekto metu bus atliekami verslo ciklų sinchronizacijos tyrimas, taikant 3 empirines strategijas: a) nacionalinių verslo ciklų sinchronizacijos analizė; b) ekonominės integracijos ir makroekonominių šokų perdavimo tyrimas; c) regioninės verslo ciklų integracijos tyrimas. Projekte bus siekiama ištirti, ar yra įrodymų, patvirtinančių endogeninės optimalios valiutos erdvės teorijos šalininkų nuomonę, kad integracija didina verslo ciklų asimetriją (Frankel, Rose, 1998), ar mažina ją (Krugman, 1993). Projekto tyrimų rezultatai a) leis iš naujo vertinti verslo ciklų sinchronizacijos evoliuciją Europoje taikant vienodą prieigą ir skirtinguose teritoriniuose lygmenyse (nacionaliniame, regioniniame); b) pateiks empirinius įrodymus endogeninių optimalios valiutos erdvės teorijų šalininkams, kad integracija didina arba mažina verslo ciklų asimetriją; c) užpildys verslo ciklų sinchronizacijos matavimo koncepcijų trūkumo spragą. Regioninis tyrimų lygmuo padės geriau suprasti mikrokonvergenciją iš lanksčios ir tvarios ekonominės ir pinigų sąjungos Europoje perspektyvos.

Projekto laikotarpis: 2018 m. sausio 8 d. – 2022 m. sausio 7 d.
Pagrindinis kontaktinis asmuo:

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Paskolų palyginimo platformų, kaip Fintech, dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo COVID-19 kontekste modelis (Akronimas: PPP_EKRVM)

Projekto Nr.  - 13.1.1-LMT-K-718-05-0010

Projekto pavadinimas: „Paskolų palyginimo platformų, kaip Fintech, dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo COVID-19 kontekste modelis (Akronimas: PPP_EKRVM)“

Projekto vadovė: Rasa Kanapickienė
Projekto pagrindiniai projekto vykdytojai: Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, Airidas Neifaltas, Renatas Špicas, Deimantė Teresienė
Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01.

Santrauka: Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis COVID-19 plitimas ir daugelyje pasaulio šalių įvesti karantino ribojimai neigiamai paveikė fizinių ir juridinių asmenų įsipareigojimų vykdymą ir reikšmingai padidino neveiksnių paskolų dalį kreditorių portfeliuose. Dalis kreditorių sugriežtino kredito rizikos vertinimo kriterijus tiek privatiems, tiek ir verslo klientams. Siekiant sušvelninti krizės poveikį trumpalaikiam verslo mokumui, skirtingos valstybės, tame tarpe ir Lietuva, patvirtino ekonomikos skatinimo programas. Tačiau šios priemonės nesprendė fizinių asmenų prieigos prie paskolos lėšų problemos. Sumenkusi prieiga prie paskolos lėšų yra vienas iš nelygybę ir finansinę atskirtį gilinančių veiksnių, paspartintų COVID-19 plitimo.

Projekto tikslas: Sukurti, išbandyti ir realioje aplinkoje pademonstruoti paskolų palyginimo platformų dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo (PPP_EKRV) modelį, kuris prisidėtų sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą COVID-19 sąlygomis Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėjus COVID-19 pandemijos įtaką vartojimo kreditavimo sistemai ir paskolų palyginimo platformų (PPP), kaip Fintech, vaidmenį sprendžiant paskolų prieinamumo problemą, sukurti, patikrinti, imituojant realias sąlygas, inovatyvų, pagrįstą moksliniais tyrimais ir technologijomis PPP_EKRV modelį, sudarytą iš a) paskolos gavėjų ir b) paskolų davėjų ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo ir c) pačios PPP efektyvumo vertinimo posistemių.

2. Išbandyti ir realioje veikimo aplinkoje pademonstruoti (patikrinti veikimą), esant poreikiui koreguoti, PPP_EKRV prototipą.

Sukurtas prototipas prisidės sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą COVID-19 sąlygomis Lietuvoje. Tokio tipo prototipas kuriamas pirmą kartą. Pirmą kartą (i) tiriamas ir atliekamas PPP dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimas; (ii) kiekybiškai vertinama paskolų palyginimo platformų įtaką sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą.

Finansavimo šaltinis: Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės 13.1.1-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Mikro lygio atsakai į socialinius ir ekonominius iššūkius globalaus netikrumo sąlygomis

Projekto pavadinimas - Mikro lygio atsakai į socialinius ir ekonominius iššūkius globalaus netikrumo sąlygomis

Projekto numeris  - Nr. LT08-1-ŠMSM-K01-010

Projekto vadovas – dr. Povilas Lastauskas (Vilniaus universitetas)

Kiti pagrindiniai projekto vykdytojai: dr. Aurelija Proškutė (Vilniaus universitetas), Janis Berzins (BI Norwegian Business School), Paweł Gola (BI Norwegian Business School), Nicolas Gavoille (Baltic International Centre for Economic Policy Studies (BICEPS)), Anna Zasova (Baltic International Centre for Economic Policy Studies (BICEPS)), Priit Vahter (University of Tartu), Kadri Männasoo (Tallinn University of Technology), Alminas Žaldokas (The Hong Kong University of Science and Technology)

Santrauka – Pasaulyje vis labiau rūpinamasi ekonomikų vidaus reikalais, JAV pradeda vis daugiau prekybos karų, D. Britanijos pasitraukia iš Europos Sąjungos, didėja politinė ir ekonominė Kinijos įtaka pasaulyje, o kur dar pandeminė Covid-19 situacija – visi šie įvykiai reikalauja gilesnio supratimo apie tai, kaip visuomenės ir ekonomikos prisitaikys prie tokios neapibrėžtos ir nuolat besikeičiančios aplinkos. Šio projekto tikslas – išanalizuoti ir įvertinti, kaip dėl minėtų globalaus neapibrėžtumo ir nepastovumo sąlygų keisis socio-ekonominiai procesai šalyse, į situaciją žvelgiant iš trijų susijusių perspektyvų (blokų). Pirmiausia bus aiškinamasi, kaip firmos prisitaiko prie prekybos šokų, keisdamos samdomojo darbo, žmogiškojo kapitalo ir technologinių investicijų pasirinkimus. Be to, bus nagrinėjama, kaip šie du svarbiausi firmų sprendimai (darbuotojų samdos ir investicijų į technologijas) yra susiję tarpusavyje, ypač vis labiau besifragmentuojančios pasaulinės ekonomikos ir trūkinėjančių prekybos ryšių kontekste. Remiantis pirmojo ir antrojo bloko empiriniais rezultatais bus sudaryti teoriniai ekonominiais modeliai, nusakantys darbo rinkos pokyčius analizuojant gamybos išteklių (darbo, kapitalo, automatizuoto darbo (robotų)) papildomumą / pakeičiamumą. Pirmasis blokas remsis administraciniais duomenimis, antrasis išnaudos didžiųjų duomenų galimybes, o trečiasis – teoriniais struktūrinės analizės modeliais. Planuojamos bent 12 publikacijų aukšto lygio akademiniuose žurnaluose, taipogi darbo ir teminių straipsnių, skatinančių ekonominės politikos diskusijas bei padedančių priimti geresnius ekonominės politikos sprendimus. Planuojama surengti didelę tarptautinę konferenciją, padėsiančią viešinti ir didinti projekto rezultatų sklaidą. Tarptautinė tyrėjų komanda, suburta šiam projektui, padės pagrindus tarptautiniam bendradarbiavimui ateityje.

Projekto partneriai:

Projektas “Mikro lygio atsakai į socialinius ir ekonominius iššūkius globalaus netikrumo sąlygomis” finansuotas 843 310 Eur iš Europos ekonominės erdvės (EEE) (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų. Projekto tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti, kaip dėl minėtų globalaus neapibrėžtumo ir nepastovumo sąlygų keisis socio-ekonominiai procesai šalyse, į situaciją žvelgiant iš trijų susijusių perspektyvų (blokų). Projekto finansavimo sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr. S-BMT-21-8 (LT08-2-LMT-K-01-073).

Data Literate: Digital Data Literacy for Education

Projekto koordinatorius

Vilniaus Universitetas

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius

Projekto vykdytojai:

Dr. Laimutė Urbšienė (projekto vadovė); Ona Marija Vyšniauskaitė; Daiva Mažeikaitė; dr. Aida Mačerinskienė.

Projekto informacija

Projekto kodas: 2020-1-LT01-KA226-SCH-094766

Projekto tinklapis https://www.dataliterateproject.eu/ 

Projekto pradžia: 01/04/2021

Projekto pabaiga: 31/03/2023

EC įnašas (iš viso): 232400 EUR

EC inašas (VU): 37630 EUR

Partneriai:

Vilniaus Universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (projekto koordinatorius, Lietuva); INOVA+ (Portugalija); Dataninja (Italija); Vilniaus Jezuitų gimnazija (Letuva); Agrupamento de Escolas Sebastião da Gama (AESG) (Portugalija);  Instituto de Educación Secundaria "Villa de Albarán” (Ispanija); Istituto Tecnico Economico e Tecnologico "Girolamo Caruso" (Italija)

Temos: duomenų raštingumas; skaitmeninis duomenų raštingumas; skaitmeninės kompetencijos; skaitmeninis švietimas vidurinėse mokyklose.

Projekto santrauka:

Projekto "Data Literate" misija yra aiškiai apibrėžta ir labai konkreti: įgalinti tęstines iniciatyvas tobulinti skaitmeninio duomenų raštingumo kompetencijas bendrojo lavinimo mokyklose, taikant praktinį bendradarbiavimo metodą. Šis metodas leis ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams bei moksleiviams pagerinti savo skaitmenines kompetencijas, akcentuojant duomenų raštingumo įgūdžius.

Aktyviai prisidėdamas prie mokytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimo duomenų raštingumo srityje per holistinio, bendradarbiavimą skatinančio požiūrio taikymą, suburiantį mokyklų bendruomenes bei mokymo ir duomenų raštingumo ekspertus, projektas padės spręsti ne tik specifinius iššūkius, kilusius COVID-19 pandemijos akistatoje, tačiau kartu prisidės ir prie Europos komisijos kvietimo sutelkti pastangas plėtojant bendrąją Europos švietimo sistemų erdvę.

Blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimas skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos

Projekto Nr.  - 13.1.1-LMT-K-718-05-0006

Projekto pavadinimas: „Blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimas skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos“

Projekto vadovė: Alfreda Šapkauskienė
Projekto pagrindiniai vykdytojai: Aida Mačerinskienė, Kęstutis Driaunys, Saulius Masteika
Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01

Santrauka: Projekto tikslas - ištirti blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimo galimybes, skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos.

Blokų grandinės, kaip vienos iš FinTech inovacijų, sukūrimas atsiskaitymui kriptografinėmis valiutomis padidino mokėjimų operacijų efektyvumą, suteikiant naujas galimybes ir konkurencinį pranašumą visų šalių piliečiams bei verslo organizacijoms. Projektu tiriama labiausiai nukentėjusio nuo pandemijos turizmo sektoriaus  paslaugų teikėjų bei paslaugų vartotojų pasirengimas naudotis inovatyviomis blokų grandine grįstomis atsiskaitymo priemonėmis. Siekiant teorinę diskusiją perkelti į praktiką, naudojant eksperimentinius tyrimus FinTech laboratorijoje, bus gilinami moksliniai tyrimai susiję su transakcijų greitaveikos tobulinimu, dvikrypčių kanalų technologinių sprendimų, skirtingų kriptografinių valiutų testavimo ir smulkių atsiskaitymų turizmo sektoriuje taikymo galimybių tyrimu. Projektu sukuriamas blokų grandine grįstos mobiliosios atsiskaitymo virtualia valiuta aplikacijos techninio sprendimo prototipas bei diegiamas ir testuojamas turizmo paslaugų įmonėje. 
 

Finansavimo šaltinis: Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės 13.1.1-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

COVID-19 iššūkiai ir padariniai: Rytų Europos šalių tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų ateities
scenarijaus modeliavimas

Projekto pavadinimas - COVID-19 iššūkiai ir padariniai: Rytų Europos šalių tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų ateities scenarijaus modeliavimas
Projekto sutarties Nr. S-MIP-21-28
Projekto vykdytojai – Viktorija Cohen, Jolanta Droždz, Arūnas Burinskas

Projekto tikslas – įvertinus COVID-19 pandemijos iššūkius ir padarinius tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apimtims Rytų Europos šalyse, sumodeliuoti ateities scenarijus ir galimas plėtros tendencijas.

Santrauka – Aktyviai plintanti COVID-19 infekcija ir dėl jos įvestos suvaržymo priemonės aiškiai parodė, kad tiek pasiūla, tiek paklausa patiria sukrėtimus, o pasaulinės gamybos tinklai yra sutrikdyti precedento neturinčio masto. Todėl projektu siekiama įvertinti COVID-19 pandemijos iššūkius ir padarinius tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) apimtims Rytų Europos šalyse bei sumodeliuoti ateities scenarijus ir galimas plėtros tendencijas. Tyrimo metu planuojama: nustatyti tarptautinę prekybą ir TUI apibūdinančius rodiklius ir jų sąryšius iki COVID-19 pandemijos ir atlikti palyginamąją analizę Rytų Europos šalių atžvilgiu; nustatyti COVID-19 poveikį pasirinktiems rodikliams ir įvertinti jų tarpusavio sąryšį Rytų Europos šalyse. Be to bus siekiama įvertinti atskirtų Rytų Europos šalių pasirinktų sektorių konkurencinę padėtį plėtojant tarptautinę prekybą ir pritraukiant TUI prieš COVID-19 pandemijos pradžią ir po jos; atlikti eksportuotojų ekonominių lūkesčių tyrimą dėl eksporto ir investicijų plėtros galimybių vertinimo post COVID-19 laikotarpiu; parengti COVID-19 ekonominio poveikio prognozes nagrinėjamoms šalims tarptautinėje prekyboje ir TUI, siekiant įvertinti jų vystymosi potencialą; nustatyti atskirų Rytų Europos šalių pasirinktų sektorių plėtros tendencijas post COVID-19.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-28

Žaidybinių elementų poveikio internetinės parduotuvės lojalumui modeliavimas

Projekto pavadinimas - Žaidybinių elementų poveikio internetinės parduotuvės lojalumui modeliavimas
Projekto sutarties Nr. S-MIP-21-23
Projekto vykdytojai – Vytautas Dikčius, Karina Adomavičiūtė, Sigita Kiršė, Ignas Zimaitis

Projekto tikslas – sudaryti žaidybinių elementų poveikio internetinių parduotuvių vartotojų lojalumui modelį.

Santrauka – Žaidybinių elementų naudojimas (angl. gamification) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau verslo praktikų bei akademikų dėmesio kaip veiksminga priemonė, padedant padidinti susidomėjimą prekių ženklais, įtraukti vartotojus į planuojamas veiklas. Žaidybinių elementų mokslinį aktualumą akcentuoja ir tai, kad 2020 metais A lygio žurnalas „Journal of Business Research“ išleido specialų numerį, sietiną su žaidybiniais elementais. Žaidybinių elementų svarba rinkodaroje dažniausiai analizuojama paslaugų sektoriuje: edukacijoje, turizme, bankininkystėje, socialinėje rinkodaroje. Tuo tarpu žaidybinių elementų poveikis internetinių parduotuvių atveju analizuotas labai atsitiktinai.

Žaidybinių elementų naudojimas stipriai siejamas su dalyvių padidėjusiu įsitraukimu į tam tikrą veiklą, tačiau įsitraukimas dar negarantuoja vartotojų lojalumo organizacijai. Todėl nėra aišku, ar žaidybiniai elementai gali teigiamai veikti lojalumą, ir kuriuos lojalumo tipus galėtų paveikti. Be to, naujausių tyrimų rezultatai nurodo, kad žaidybinių elementų poveikis vartotojų elgsenai nėra vienareikšmis – jis kinta nuo labai teigiamo iki labai neigiamo. Tokio reiškinio analizė neabejotinai prisidės prie elektroninės komercijos vystymo tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.

Projekto dėka bus sudaryta žaidybinių elementų tipologija, atsižvelgiant į jų poveikį, bei patikslinta žaidybinių elementų naudotojų klasifikacija. Projektas leis įvertinti demografinių ir kultūrinių veiksnių svarbą, vertinant žaidybinių elementų poveikį, bei sudaryti (adaptuoti) žaidybinių elementų poveikio vertinimo instrumentus. Projekto pasėkoje bus sudarytas žaidybinių elementų poveikio internetinės parduotuvės lojalumui modelis, atsižvelgiant į skirtingo tipo lojalumą.

Projekto rezultatai leis pateikti rekomendacijas internetinės prekybos įmonėms apie žaidybinių elementų taikymą. Gauti rezultatai atvers kelius tolimesniems e-lojalumo tyrimams kitose paslaugų srityse bei suteiks naudingų įžvalgų įmonių vadovams dėl žaidybinių elementų naudojimo darbuotojų lojalumui didinti. Projektas pateiks ir socialinės naudos, nes žaidybiniai elementai gali būti edukacine priemone pradedantiems pirkėjams internete.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-23

Žiedinės ekonomikos modeliavimas ir įveiklinimo perspektyva atviros mažos ekonomikos šalyje

Projekto pavadinimas - Žiedinės ekonomikos modeliavimas ir įveiklinimo perspektyva atviros mažos ekonomikos šalyje
Projekto kodas  - Nr. S-MIP-19-38
Projekto vykdytojai – Justina Banionienė (Kauno technologijos universitetas), Jurgita Bruneckienė (Kauno technologijos universitetas), Lina Dagilienė (Kauno technologijos universitetas),  Michael Donadelli (University of Brescia), Patrick Grüning (Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas), Marcus Jüppner (Deutsche Bundesbank and Goethe University Frankfurt), Renatas Kizys (Southampton Business School), Kai Lessmann (Potsdam Institute for Climate Impact Research), Rūta Nedzinskienė (Kauno technologijos universitetas), Viktorija Varaniūtė (Kauno technologijos universitetas)

Projekto tikslas – šio projekto tikslas yra įvertinti ir pagerinti CE funkcionavimą Lietuvoje (kaip mažos atviros ekonomikos ES atveju), pateikiant politines rekomendacijas, kaip efektyviau pasiekti aukštesnį CE diegimo lygį.

Santrauka – Projektas yra skirtas įvertinti makroekonominius efektus mažoje atviros ekonomikos šalyje, pereinant iš linijinio ekonomikos modelio į žiedinę ekonomiką. Nepaisant ES iniciatyvų diegti žiedinės ekonomikos koncepciją praktikoje, iki šiol dar dažna ekonominė sistema (kas būdinga ir Lietuvos ekonomikai) pasižymi linijine gamtinių išteklių transformacija į gamybą, vartojimą ir atliekas. Stokojama didesnio gamtinių išteklių produktyvumo, ilgesnio gaminių vartojimo laiko, pakartotino panaudojimo, naudotų produktų dalių naudojimo gamyboje ir atliekų perdirbimo. Mokslinėje literatūroje pasigendama išsamios, kompleksinės analizės apie tiriamą reiškinį mažoje atviros ekonomikos šalyje, perėjimo iš linijinės į žiedinę ekonomiką pasekmių poveikį miestų, regionų ir šalies ekonomikos dinamikai, visuomenės gerovei, naujų darbo vietų sukūrimui. Be to, svarbu užtikrintų CE koncepcijos įveiklinimo integralumą su skirtingo lygmens strateginiais dokumentais. Prieš įgyvendinant praktiškai ir pradedant naudoti viešus finansinius išteklius, svarbus gilus metodologinis supratimas apie ekonominės sistemos virsmą iš linijinės į CE.

Tyrimo rezultatai tiesiogiai prisidės su nauju metodologiniu indėliu prie tvarios ekonomikos mokslo krypties plėtros bei atitinkamų mokslinių uždavinių sprendimo: žiedinės ekonomikos koncepcijos išgryninimo ir ekosistemų funkcionavimo apibrėžimo mažos atviros ekonomikos atveju, dinaminio stochastinio bendrosios pusiausvyros (DSGE) modelio kūrimo mažai atvirai ekonomikai, siekiant įvertinti žiedinės ekonomikos įveiklinimo pasekmes, strateginių pasiūlymų suformavimo.

Praktinė ir socialinė projekto vertė atsispindi per strateginių dokumentų analizę įvairiais pjūviais/lygiais, iššūkių, su kuriais susidurs verslo įmonės, pereinant prie CE, identifikavimą, strateginių pasiūlymų ir sprendimų, padėsiančių lengviau persiorientuoti įmonėms, miestams,

regionams ir šalims, pateikimą.

Šis projektas vyks dviem etapais. Pirmiausia bus sukuriama teorinė analizė ir gaunami duomenys, reikalingi tokiai analizei. Antra, bus sukuriamas dinamiškas stochastinis bendros pusiausvyros modelis mažai atvirai ekonomikai, siekiant įgyvendinti pasekmes pagal CR principus.

Norint pasiekti šį tikslą bus įgyvendinamos tokios užduotys:

1. Išsiaiškinti CE sąvoką remiantis plačia literatūros apžvalga, apimančia mikro, mezo ir makro lygių sąveiką, ir atnaujinti strateginių dokumentų analizę.

2. Sukurti duomenų bazių kūrimo ir ekspertų apklausos metodiką.

3. Sukurti naują CE funkcionavimo Lietuvoje duomenų bazę.

4. Atliekant ekspertų apklausą, nustatyti CE politikos veiksnius ir iššūkius Lietuvoje.

5. Sukurti pažangiausią dinamiškos stochastinės bendros pusiausvyros modelį mažai atvirai ekonomikai su CE elementais, tam, kad būtų galima įvertinti perėjimo prie aukštesnio CE įgyvendinimo lygio makroekonominius padarinius.

6. Pateikti strateginius pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip pereiti prie aukštesnio CE įgyvendinimo lygio.

Finansavimo šaltinis - Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-19-38.

Veiksniai, lemiantys norą atskleisti savo asmeninius duomenis, ir jo įtaka pirkimo kanalo pasirinkimui

Projekto pavadinimas – Veiksniai, lemiantys norą atskleisti savo asmeninius duomenis, ir jo įtaka pirkimo kanalo pasirinkimui
Paraiškos kodas - Nr. S-MIP-19-19
Projekto vykdytojai – dr. Sigitas Urbonavičius, dr. Vatroslav Škare, dr. Mindaugas Degutis, dokt. Ignas Zimaitis, dokt. Vaida Kaduškevičiūtė

Projekto tikslas – nustatyti, kokie veiksniai lemia pirkėjų norą atskleisti asmeninius duomenis, kai jie renkami komerciniais tikslais, ir kaip ketinimas atskleisti duomenis pasireiškia perkant. Konkrečiai siekiama nustatyti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką norui atskleisti savo asmeninius duomenis, kaip noras atskleisti asmeninius duomenis pirkimo atveju daro įtaką pasirenkant pirkimo kanalą (elektroninį, tradicinį arba mišrų) bei sąveikauja su pasitikėjimu pardavėju bei laukiama nauda iš asmeninių duomenų atskleidimo.

Santrauka – Didėjantis asmeninių duomenų naudojimas sudaro prielaidas prisitaikyti prie individo poreikių ir jį vis geriau aptarnauti. Tačiau asmeninius duomenis atskleisti gali būti rizikinga, jei tiksliai nežinoma, ar jie bus tinkamai saugomi bei naudojami. Rūpinimosi savo privatumu klausimas plačiai nagrinėjamas mokslo bei praktinėje plotmėje, tačiau daug menkiau žinoma apie kitą privatumo pusę: asmens norą atskleisti asmeninius duomenis žinant, kad jie bus naudojami komerciniais tikslais duomenų savininko labui. Tai ypač aktualu, įsigaliojus Europos bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), reikalaujančiam, kad duomenys būtų renkami tik su jų savininko sutikimu, kas žymiai tiksliau apibrėžia rinkodaros su leidimu (angl. permission marketing) ribas. Asmens noras atskleisti savo duomenis tampa tiesiogiai priklausomas nuo jo pasitikėjimo duomenų gavėju bei nuo to, kokios naudos jis tikisi sau. Šioje srityje pastebima mokslinių žinių spraga, kurią projektu siekiama bent iš dalies užpildyti.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose

Projekto pavadinimas – Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-18-0001
Projekto vykdytojai – Dr. Sigitas Urbonavičius, Dr. Vaiva Petrikaitė
Projekto tikslas – Tirti vartotojų paskatas saugoti asmeninę informaciją mažmeninėse rinkose, kur taikoma asmeninė kainodara ir vyrauja informacijos asimetrija, ir skatinti mokslinio darbo patirties ir žinių mainus tarp tyrėjos ir priimančiosios institucijos mokslinių darbuotojų.

Santrauka – Leisdamas prekių ir paslaugų pardavėjams apie save žinoti daugiau, vartotojas gali nesivarginti ir neieškoti pageidaujamų pirkinių: pardavėjai patys pateiks jam pritaikytus pasiūlymus. Deja, pasiūlytas produktas, nors ir atitiks vartotojo poreikius, dažnai bus brangus. Dėl šios priežasties pirkėjas gali nuspręsti saugoti asmeninius duomenis ir negaudamas asmeninių pasiūlymų veltis į laiko ir pastangų reikalaujančias reikiamos prekės už mažą kainą paieškas. Šio projekto vykdymo metu tyrėja analizuos tokio pobūdžio vartotojų pasirinkimus mažmeninėse prekių ir paslaugų rinkose ir formuluos rekomendacijas kaip pagerinti šių rinkų efektyvumą, didinti vartotojų gerbūvį. Tyrėja taps Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nare, dalinsis Ispanijos ir Nyderlandų karalystės akademinėse institucijose sukaupta mokslinio darbo patirtimi ir prisidės prie tarptautinių akademinių ryšių plėtimo ir stiprinimo. Tuo pačiu metu ji semsis studijų programų kūrimo ir tobulinimo patirties bei užmegs ryšius su vietos verslo ir kitų organizacijų atstovais. Šie žingsniai užtikrins, kad ateityje tyrėja vykdys sėkmingus aukšto lygio mokslinius projektus, kuriuose dirbs kartu su Vilniaus universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų akademine bendruomene bei verslo ir valstybės institucijų atstovais.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-18-0001) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas

Projekto pavadinimas – Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0090
Projekto vykdytojai – dr. Giedrė Dzemydaitė (stažuotoja), prof. dr. Algirdas Miškinis (stažuotojos vadovas)

Projekto tikslas – tobulinti jaunosios mokslininkės mokslinę kvalifikaciją per praktinę mokslinę veiklą, kuria siekiama įvertinti ūkio sektorių efektyvumą, nustatyti neproduktyvumo apraiškas ekonomikos struktūroje ir pateikti siūlymus jų sprendimui.

Santrauka – keliamas uždavinys po doktorantūros stažuotės metu kelti stažuotojos mokslinę kvalifikaciją atlikti aukšto mokslinio lygio tyrimus, išnagrinėti metodų taikymo galimybes ūkio sektorių efektyvumo vertinimui, apjungiant neparametrinius efektyvios ribos metodus ir neuroninius tinklus, sudarytą metodiką pritaikyti neproduktyvumo apraiškų ES šalių ir regionų ekonomikos struktūroje nustatymui, pateikti siūlymus produktyvumo kėlimui ir sumanios specializacijos plėtojimui. Mokslinio tyrimo projekto įgyvendinimas praplečia mokslinį pažinimą ekonomikos struktūrinių pokyčių, sektorių efektyvumo vertinimo ir produktyvumo kėlimo srityse, analizuojant šalių ir regionų ekonomikas. Tyrimai aktualūs ES ir nacionalinės pramonės politikos formuotojams, siekiant pagrįsti sprendimus dėl sumanios specializacijos plėtojimo bei sektorinės politikos įgyvendinimo.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0090) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė

Projekto pavadinimas – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0086
Projekto vykdytojai – dr. Mangirdas Morkūnas (stažuotojas), prof. dr. Tomas Baležentis (stažuotojo vadovas)

Projekto tikslas – įvertinti ir pasiūlyti būdus, kaip pagerinti klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio plėtros konvergenciją senosiose ir naujosiose ES šalyse narėse (taip pat ir tarp šių grupių).

Santrauka – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio matavimo rodiklių sistemai sukurti bus naudojamasi išsamia mokslinės literatūros ir teisinių-normatyvinių dokumentų analize. Rodiklių atrinkimas bus atliekamas ekspertų, kuriuos sudarys mokslininkai ir Lietuvos ŽŪM darbuotojai, apklausos būdu. Rodiklių svoriai bus nustatomi tiek subjektyviais būdais, naudojantis AHP (Analytic hierarchy process) arba BWM (Best-Worst Method) technikomis, tiek objektyviais svorių nustatymo metodais, tokiais kaip entropijos arba ex-aequo technikos. Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio išsivystymo lygis ES šalyse narėse bus vertinamas taikant bent tris daugiakriterinius sprendimų priėmimo metodus. Galimos alternatyvos: SAW (Simple Additive Weighting), TOPSIS (Technique for Order Preference by Similarity to an Ideal Solution), WASPAS (Weighted Aggregated Sum Product Assessment), MULTIMOORA (Multi-Objective Optimization on the basis of Ratio Analysis plus full multiplicative form), VIKOR (Vlse Kriterijumska Optimizacija Kompromisno Resenje). Tikslūs DSP metodai yra parenkami pagal duomenų masyvo struktūrą. Konvergencijos matavimas bus atliekamas naudojant skirtingas mokslines prieigas (δ, β, klubinė konvergencija) bei taikant atitinkamus ekonometrinius modelius. Tai leis sukurti schemą, užtikrinančią konvergencijos procesą kuriant klimato požiūriu sumanų žemės ūkį ES. Tyrimui bus naudojami FADN (Ūkių apskaitos duomenų tinklas) bei Eurostat duomenys papildyti įtakos aplinkai (Global Footprint Network) bei bendrojo visuomenės turto (Inclusive Wealth) rodikliais.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0086) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas

Projekto pavadinimas – Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas
Paraiškos kodas - Nr. J05-LVPA-K-04-0133
Projekto vykdytojai – prof. dr. Vytautas Dikčius, prof. dr. Sigitas Urbonavičius, asist. dr. Karina Adomavičiūtė, asist. dr. Dalia Čiupailaitė, doc. dr. Degutis Mindaugas, j. asist. Ignas Zimaitis

Projekto tikslas –Atlikti mokslinius tyrimus apie mokymosi motyvaciją ir sukurti internetinio mokymosi platformą su integruota mokymosi motyvacijos sistema, žaidimų dizaino elementais ir „blockchain“ technologija.

Santrauka – Projekto metu kuriama inovatyvi naujos kartos internetinė mokymosi platforma su „blockchain“ technologija, paremta vartotojų motyvacijos skatinimo, pasiekimų sekimo sistema bei integruotais socialinio bendravimo ir tarpusavio pagalbos funkcionalumais. UAB „Bitdegree“ kuriama platforma bus pirmoji pasaulyje „blockchain“ technologija paremta internetinio mokymosi platforma, kurios pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos įgūdžių ugdymą ir kompetencijų kėlimą. Platformoje bus mokoma programavimo kalbų, internetinių svetainių kūrimo, internetinio verslo subtilybių, kompiuterinių žaidimo kūrimo ir kitų skaitmeninių sričių mokslų, aktualių persikvalifikuojantiems pagal rinkos poreikius bei svarbių šuolaikiniams darbdaviams.

Darbo santykių lankstumas ir darbo rinkos nelygybė

Projekto pavadinimas - Darbo santykių lankstumas ir darbo rinkos nelygybė
Paraiškos kodas - Nr. P-LL-18-256
Projekto vykdytojai – prof. dr. Romas Lazutka, prof. Joanna TYROWICZ, dr. Linas Tarasonis, dr. Jose Garcia-louzao-Perez

Projekto tikslas – Šio projekto tikslas yra atlikti eilę testų, siekiant patikrinti svarbias hipotezes apie nelygybės darbo rinkoje veiksnius plačiame lyginamajame šalių kontekste. Taip pat bus siekiama pasiūlyti bent kelias metodologines inovacijas, metodologinę projekto įvairovę bei atskirti pasiūlos ir paklausos pusės veiksnius (darbo laiko lankstumo aspektą derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą).

Santrauka – Goldin (2014, AER) teigimu per pastaruosius penkiasdešimt metų visuomenės padarė ženklų proveržį mažinant algų ir užimtumo atotrūkį. Visgi visiško darbo rinkoje egzistuojančių skirtumų nykimo pasiekti nepavyko. Goldin redukuoja likusius darbo rinkoje atotrūkius iki darbo laiko lankstumo koncepcijos, kuri turi būti suprantama tiek iš darbuotojo, tiek ir iš darbdavio perspektyvų. Pavyzdžiui, pagrindiniai slaugą ir vaiko priežiūrą teikiantys namų ūkių nariai turi mažesnius laiko rezervus, kuriuos galėtų paskirti darbui rinkoje. Panašioje nepalankioje situacijoje yra atokių vietovių gyventojai, negalią turintys asmenys ir kitos pažeidžiamos grupės. Nors Goldin tezės yra vertingos, empiriškai jos yra menkai pagrįstos ir dažnai prieštaringos. Šio projekto rėmuose bus atliekama serija Goldino tezių tikrinimo testų, analizuojant darbo laiko lankstumo poveikį algų ir užimtumo atotrūkiui.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė padėtis ir rekomendacijos Lietuvai

VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Matematikos ir informatikos fakulteto bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai pradeda įgyvendinti projektą ,,Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (Projekto finansavimo sutartis Nr. S-COV-20-17). Projektu siekiama išanalizuoti kaip Covid-19 iššaukta ekonominė krizė paveikė gyventojų užimtumo ir skurdo padėtį, kokiu mastu naujai įvestos socialinės apsaugos priemonės atitiko besikeičiančią padėtį bei koks jų ilgalaikis poveikis. Remiantis atlikta analize bei tarptautine patirtimi bus pateiktos rekomendacijos viešosios politikos veikėjams.

Projekto metu numatoma išanalizuoti Lietuvos ir tarptautinius dokumentus, siekiant įvertinti priimtas priemones krizės sukelto nedarbo ir skurdo mažinimui, išanalizuoti užsienio ekspertų vertinimus dėl taikomo krizės pasekmių paketo jų šalyse, įvertinti Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų nuomonę dėl šalyje taikomo priemonių paketo, išnagrinėti esamus statistinius ir administracinius duomenis apie nedarbo ir skurdo situaciją, apklausti šalies gyventojus, kaip jie vertina krizės pasekmių švelninimo priemonių paketą.

Remiantis sukaupta informacija bus siekiama parengti alternatyvius scenarijus Lietuvai. Numatoma parengti rekomendacijas Lietuvai dėl COVID-19 krizės pasekmių švelninimo priemonių pateikiant pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, taip pat rekomenduojant kurias viešojo administravimo procedūras reikėtų tobulinti siekiant sklandesnio jų įgyvendinimo.

Projekto įgyvendinimui suburta didelę patirtį turinčių mokslininkų komanda iš ekonomikos, socialinės politikos, matematikos, viešojo administravimo sričių. Tai leis derinti šių mokslų taikomus tyrimo metodus bei kompleksiškai pagrįsti rekomendacijas.

Projekto vadovas – prof. Romas Lazutka

Kiti projekto vykdytojai:
dr. Daiva Skučienė
dr. Rūta Brazienė
dr. Lina Šumskaitė
dr. Jekaterina Navickė
dr. Aldona Skučaitė
dokt. Vitalija Gabnytė
dokt. Nerijus Černiauskas
habil. dr. Arvydas Guogis

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-17

Paauglio įtaka tėvų apsisprendimui pirkti vartotojo požiūriu inovatyvias prekes

Projekto pavadinimas - Paauglio įtaka tėvų apsisprendimui pirkti vartotojo požiūriu inovatyvias prekes
Paraiškos kodas - Nr. MIP‐15510
Projekto vykdytojai – dr. Vytautas Dikčius, dr. Indrė Pikturnienė, dr. Vilmantė Pakalniškienė, dr. Anahit Armenakyan, dokt. Eleonora Šeimienė, dokt. Monika Kavaliauskė

Projekto tikslas – nustatyti paauglio įtaką tėvų sprendimui pirkti inovatyvias prekes ir sudaryti vartotojo požiūriu inovatyvių prekių tipologiją priklausomai nuo paauglio daromos įtakos.

Santrauka - Tėvų užimtumas ir greita vaikų socializacija sąlygoja didesnę jų įtaką tėvų vartojimo sprendimams. Ekspertinė dabartinių paauglių galia paremta jų įsitraukimu į skaitmenines technologijas ir gebėjimu rasti informaciją. Jų įtaką tėvams lemia ir kiti svertai – komunikacija šeimoje, emociniai aspektai. Inovatyvios prekės (žvelgiant iš vartotojo pozicijų) egzistuoja daugelyje prekių kategorijų. Susidūrus su inovatyvia preke, vartotojai paprastai jaučia tam tikrus jos priėmimo barjerus, kuriuos mažina žinios apie prekę, kitų vartotojų (tame tarpe ir šeimos narių) paskatinimai, pateikiama informacija ir vartojimo pavyzdžiai. Kokią įtaką paauglys daro perkant įvairaus inovatyvumo prekes, iki šiol nėra nustatyta. Projekto tikslas yra nustatyti paauglio įtaką tėvų sprendimui pirkti inovatyvias prekes ir sudaryti vartotojo požiūriu inovatyvių prekių tipologiją priklausomai nuo paauglio daromos įtakos.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis

Projekto pavadinimas – COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis
Paraiškos kodas - P-COV-20-71
Projekto vykdytojai – dr. Rasa Kanapickienė, dr. Deimantė Teresienė, dr. Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, dr. Jekaterina Kartašova, dokt. Daiva Budrienė
Projekto tikslas – išnagrinėjus pasaulinę tvariųjų investicinių projektų įgyvendinimo praktiką ir ištyrus tvariųjų finansų plėtros galimybių koncepciją, sukurti tvaraus augimo investicinių projektų (toliau – TAIP) efektyvumo ir jų finansavimo vertinimo modelį ir parengti tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategiją Lietuvoje.

Santrauka – Tvarių finansų idėja įgauna populiarumą visame pasaulyje, nes tvarių finansų pamatas yra atspirtis tvarios ekonomikos užtikrinimui. Finansų sistema turi reikšmingą poveikį tvariai ekonomikai per tris pagrindines tvarumo dimensijas: aplinkos, ekonominę ir socialinę, todėl finansai gali būti traktuojami kaip tvarūs tik tuomet kai jie pasitarnauja tvaraus vystymosi veiklų poreikiams kiekviename vystymosi ciklo etape. Europos Komisijos paskelbtame “Tvaraus augimo finansavimo plane” (2018-03-08) suformuluotas tikslas - nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas; valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, ir didinti skaidrumą bei skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą. Vienas iš Finansų ministerijos deklaruojamų Lietuvos finansų rinkų prioritetų taip pat yra tvarūs (žalieji) finansai. Šiame kontekste tampa aktuali investicijų ir jų finansavimo poveikio darniam vystymuisi problema. Analizuojant investicijas būtina vertinti ne tik finansinę naudą, bet ir jų poveikį visoms trims tvarumo dimensijoms. Todėl šiuo projektu siekiama sukurti tvaraus augimo investicinių projektų (toliau – TAIP) efektyvumo ir jų finansavimo vertinimo modelį ir parengti tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategiją Lietuvoje. Šio projekto rezultatas – sukurtas modelis leis priimant sprendimus dėl investicijų atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius; finansavimas labiau prisidės prie darnaus ir integracinio augimo. Parengta tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategija prisidės prie palankesnės TAIP finansavimo sistemos kūrimo ir tuo pačiu bus užtikrinamas sklandesnis projektų įgyvendinimas bei bus prisidedama prie klimato kaitos problemų sprendimo.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-21

Fiskalinės-pinigų politikos ryšys euro zonoje po COVID-19 pandemijos

Projekto pavadinimas – Fiskalinės-pinigų politikos ryšys euro zonoje po COVID-19 pandemijos

Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-23-0194

Projekto vykdytojai – Dr. Linas Jurkšas

Projekto trukmė – 2021.07.01-2023.06.30

Stažuotės vadovas – Dr. Deimantė Teresienė

Projekto tikslas – stažuotojo mokslinės kvalifikacijos kėlimas vykdant tyrimą dėl fiskalinės-pinigų politikos ryšio euro zonoje po COVID-19 pandemijos.

Santrauka – Pagrindinė mokslinio tyrimo idėja yra išanalizuoti dvišalius pinigų ir fiskalinės politikos ryšius euro zonoje prieš ir po Covid-19 pandemijos. Precedento neturintis euro zonos valstybių ir kitų išsivysčiusių ekonomikų skolų išaugimas per pastaruosius taikos dešimtmečius privertė ekonomistus iš naujo vertinti tokio padidėjimo motyvus. Šį valstybės skolos padidėjimą lydėjo pinigų politikos palūkanų normų sumažinimas iki 0% ar jam artimo lygio, taip pat nestandartinių pinigų politikos priemonių įgyvendinimas, įskaitant centrinių bankų vykdomus vyriausybių vertybinių popierių pirkimus. Covid-19 krizė lėmė reikšmingą tolesnį valstybės skolos padidėjimą, o kartu ir centrinio banko valdomo vyriausybės vertybinių popierių portfelių išaugimą. Vyriausybių ir centrinių bankų pastangos stabilizuoti ekonomiką galėjo pakeisti jų tradicines reakcijos funkcijas ir sprendimų priėmimo procesus. Taigi tyrimas išskaidytas į dvi dalis: viena orientuota į pinigų politikos reakcijos funkciją, antra - į fiskalinės politikos reakciją. Tyrime akcentuojama unikali euro zonos institucinė struktūra, t. y. homogeniškas pinigų politikos formavimas ir heterogeniškas fiskalinės politikos vykdymas tarp atskirų euro zonos šalių narių. Tyrimo rezultatai prisidės prie gilesnių žinių apie pinigų ir fiskalinės politikos sąsajas, todėl tyrimo rezultatais galės pasinaudoti akademinė visuomenė, rinkos analitikai ir dalyviai, taip pat fiskalinės ir pinigų politikos formuotojai, norintys tobulinti savo sprendimų priėmimo procesus.

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas “ 09.3.3 LMT K 712 priemonės Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Joint Enterprise University Learning (JEUL)

Projekto koordinatorius

Organizacija Sienos universitetas
Adresas Rettorato, via Banchi di Sotto 55, 53100 Siena, Italija
Tinklalapis www.unisi.it

Projekto informacija

Projekto tinklalapis www.jeul.eu
Projekto pradžia 2018 m. sausio 8 d.
Projekto pabaiga 2022 m. sausio 7 d.
EC įnašas Projektas bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal Erasmus+ programą
Partneriai Sienos universitetas – UNISI, Ho Chi Mino miesto ekonomikos universitetas (en. University of Economics Ho Chi Minh city) (UEH), Bankininkystės universitetas HCMC (BUH), Nankai universitetas (Namibijos Respublika), Nankino Aeronautikos ir Astronautikos Universitetas (NUAA), Kento universitetas (UKC), Vilniaus universitetas (VU), ŠKODA AUTO VYSOKÁ ŠKOLA o.p.s. (ŠAVŠ)/ŠKODA AUTO universitetas (SAVS), ES ir Kinijos ekonomikos ir politikos institutas (EUCHINAEPI).
Temos Universitetų ir pramonės bendradarbiavimas, aukštasis mokslas, verslumas, mokymo planas

Projekto naujienlaiškis

Projekto santrauka

Šio projekto tikslas - užmegzti ir plėtoti ilgalaikį aukštųjų mokyklų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, darant įtaką universitetų darbui bei sudarant sąlygas mokytis iš verslo įmonių - rengti ir naudoti tyrimų metodiką bei tyrimų rezultatus, kurie yra pagrįsti įmonių patirtimi. Tai leis tobulinti universitetų mokymo metodus, suprasti įmonių poreikius bei atitinkamai tobulinti mokymo planus. Pagrindinė idėja – universitetams artėti link „Verslumo universitetų“ (en. Entrepreneurial Universities). Konkretūs projekto tikslai yra šie:

• Užmegzti formalius universitetų-pramonės ryšius, tam kad būtų galima organizuoti bendrą personalo ir studentų praktiką ir įtraukti įmones į universitetų komitetus;
• Tobulinti mokymo ir mokymosi metodus, kuriant ir naudojant atvejo analizes, remiantis konkrečia partnerinių kompanijų patirtimi;
• Atlikti apklausą ir gavus grįžtamąjį ryši apie įmonių įgūdžių ir žinių poreikius studentams, tobulinti mokymo planus;
• Sukurti ir įdiegti 2 modulių „Enterprise Pathway“ programą kiekvienos partnerinės šalies universitete.

Gėrybių ir darbo rinkų reformos ir ekonomikos aktyvumas Europos Sąjungos šalyse

Projekto pavadinimas - Gėrybių ir darbo rinkų reformos ir ekonomikos aktyvumas Europos Sąjungos šalyse

Paraiškos kodas  - Nr. S-LL-18-12

Projekto vadovas – Dr. Povilas Lastauskas

Kiti pagrindiniai projekto vykdytojai: dr. Aurelija Proškutė, Julius Stakėnas

Projekto tikslas – Kiekybiškai įvertinti gėrybių ir darbo rinkų reformų poveikį ekonomikai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Projekte tiriamos Europos Sąjungos šalys 1995-2013 metų laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, darantiems įtaką reformų dydžiui, sklaidai laike ir poveikiui kitų valstybių ekonomikoms.

Santrauka – Naujausi empiriniai tyrimai rodo, kad struktūrinės darbo rinkos priemonės ir produktų rinkų liberalizavimas, ypač reguliuojamuose verslo sektoriuose, galėtų padėti padidinti potencialią produkciją, taip pat sustiprinti vartotojų lūkesčius vidutinės trukmės laikotarpiu (pvz., TVF, 2016 m.). Nors empiriniai įrodymai dėl palankių reformų poveikio ekonominei veiklai ilgalaikėje perspektyvoje yra gerai aprašyti, jų poveikis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu (t.y. verslo ciklo metu) reikalauja daugiau tyrimų. Tarp potencialių veiksnių, lemiančių struktūrinių reformų netiesinius efektus, siūlome įtraukti verslo ciklo dinamiką, fiskalinį tvarumą, finansų sektoriaus stabilumą ir fiskalines priemones, kuriomis siekiama pagerinti fiskalinį balansą, pavyzdžiui, fiskalinės konsolidacijos reformas. Nors šie potencialūs netiesiškumo aspektai yra labai svarbūs siekiant suvokti kanalus, per kuriuos struktūrinės reformos daro įtaką ekonominei veiklai, panašūs tyrimai mokslinėje ekonomikos literatūroje beveik neegzistuoja. Šio tyrimo tikslas yra užpildyti šią spragą, analizuojant skirtingo agreguotumo (firmų ir sektorių) duomenis.

Siekiant pagrindinio projekto tikslo keliamos tokios hipotezės ir tyrimo klausimai:

1. Gėrybių ir darbo rinkos reformų poveikis priklauso nuo politinių faktorių reformas vykdančioje šalyje, o taip pat – reformų kitose valstybėse, turinčiose ekonominių ryšių su analizuojama šalimi.

2. Gėrybių ir darbo rinkos reformų poveikio įvertinimui svarbus analizės detalumo lygis: ekonominių sektorių konkurencinė struktūra ir sektorių tarpusavio sąsajos ekonomikoje.

3. Gėrybių ir darbo rinkos reformų poveikis netolygiai veikia analizuojamas ekonomikas ir gali skirtis priklausomai nuo specifinių šalies aplinkybių, tokių kaip fiskalinės politikos drausmė, vienalaikiškai vykdomos mokesčių ir valstybės išlaidų reformos, ekonominio ciklo fazė, monetarinės politikos režimas, finansų sektoriaus būklė.

4. Gėrybių ir darbo rinkos reformos turi poveikį susijusių šalių ekonomikoms; jų dydis priklauso nuo reformas vykdančios ekonomikos įsitraukimo į pasaulinės vertės kūrimo grandines ir jos pozicijos jose.

Finansavimo šaltinis - Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LL-18-12

PITCH – Promoting And Implementing Training On Entrepreneurship, Innovation And Creativity In Higher Education

Projekto pavadinimas – Verslumo, inovatyvumo ir kūrybingumo ugdymo skatinimas ir įgyvendinimas Aukštosiose mokyklose.

Projekto koordinatorius
Organizacija: Duisburg-Essen universitetas
Adresas: Universitätsstr. 2, 45141 Essen, Germany
Tinklalapis: https://www.uni-due.de/en/

Projekto informacija
Projekto tinklalapis: https://pitch-project.eu/
Projekto pradžia: 01/11/2019
Projekto pabaiga: 31/10/2021
EC įnašas - 36.195,00 Eur.

Partneriai
1. Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (VU, LT);
2. Aristotelio Panepistimio Thessalonikis universitetas (AUTh, Graikija);
3. Duisburg-Essen universitetas (UDE, Vokietija);
4. Blended Learning Institutions Cooperative ((liet. Mišraus mokymosi institucijų kooperatyvas) (BLINC EG, Vokietija);
5. Smart Revolution srl (SR, Italija);
6. Instituto Politecnico De Leiria (IP Leira, Portugalija).

Temos - verslumas, inovatyvumas, kūrybingumo ugdymas aukštosiose mokyklose.

Projekto santrauka – šio projekto tikslas yra sukurti holistinę, ICT- palaikomą ir į kompetencijas orientuotą mokymosi ir patvirtinimo sistemą, kuri būtų orientuota į modulinius kursus, įskaitant mobilumo mokymąsi ir stažuotes, skirtingose neformaliojo mokymosi situacijose akademinės bendruomenės ir verslo sąsajoje. Šiuo projektu siekiama pristatyti verslumą, iniciatyvumo jausmą, kūrybiškumą ir inovacijas kaip „pagrindinę kompetenciją“ visapusiško požiūrio metu, kurį galima perkelti į įvairias Europos aukštojo mokslo tyrimų ir studijų sritis.

Data Literacy at the interface of higher education and business (DATALIT)

Projekto koordinatorius

Organizacija Švietimo technologijų institutas (ITD) - Nacionalinė tyrimų taryba (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche (ITD) - Consiglio Nazionale delle Ricerche)
Adresas Via Ugo La Malfa 153 · 90146 Palermo, Italijos Respublika
Tinklalapis https://www.itd.cnr.it/

Projekto informacija

Projekto tinklalapis https://datalit.pa.itd.cnr.it/en/
Projekto pradžia 2020 m. sausio 1 d.
Projekto pabaiga 2021 m. lapkričio 31 d.
EC įnašas 26.548,00 EUR
Partneriai Konsorciumą sudaro 14 patyrusių partnerių iš 4 Europos Sąjungos šalių programų (Italija, Vokietija, Portugalija, Lietuva), 1 ne Europos Sąjungos programos šalis (Serbija) ir 1 partnerinė šalis iš Vakarų Balkanų (Albanija). Šiuo metu dalyvauja 5 universitetai, 5 mažos ir vidutinės įmonės, 1 Švietimo centras, 1 Europos Sąjungos tinklas, 1 skėtinė organizacija:
Edukacinių technologijų institutas (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche) (Nacionalinė tyrimų taryba) (ital. Consiglio Nazionale delle Ricerche) (Italijos Respublika, koordinatorius),
Evodevo srls (Italijos Respublika), Dataninja (Italijos Respublika), Smart Revolution Srl (Italijos Respublika), Q21 GmbH (DE), BLINC (Blended Learning Institutions Cooperative) (Vokietijos Federacinė Respublika), Duisburgo-Eseno universitetas (Vokietijos Federacinė Respublika), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) (Lietuva), NOVA universitetas Lisabonoje (Portugalijos Respublika), INOVA+ (Portugalijos Respublika), Novi Sad universitetas (Serbija), PanonIT (Serbija), Tiranos Europos universitetas (Albanija).

Temos duomenų raštingumas, duomenimis pagrįsta kompetencija, atotrūkio mažinimas tarp verslo ir akademinės bendruomenės; 

Projekto santrauka

Projekto DATALIT tikslai:

1. Pasiūlyti galimybę studentams, iš įvairių universiteto fakultetų, pasiekti tinkamą duomenų žinių lygį, kuris padėtų ateityje, naudojant sukauptas žinias, asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
2. Sumažinti atotrūkį tarp verslo ir akademinės bendruomenės, taip sudarant ES įmonėms tiesioginius ryšius su potencialiais būsimais darbuotojais ar verslo partneriais, kurie yra tinkamai apmokyti efektyviai naudoti duomenis.

Siekiant susidoroti su šiuo iššūkiu, DATALIT parengs ir išbandys metodą, pagrįstą ilgalaikiu akademinės bendruomenės, verslo ir švietimo įstaigų partneryste. Po išsamaus tyrimų etapo, kurio tikslas - nustatyti duomenų raštingumo įtraukimo į ES aukštąjį mokslą geriausią praktiką ir patirtį bei geriau suprasti tikslinių grupių (studentų, aukštojo mokslo specialistų ir darbdavių) poreikius ir lūkesčius, partneriai apibrėš duomenų raštingumą, kaip kompetencijos sąvokos supratimą bei duomenų mokymo kursų programos sudarymą. Tuo pačiu, partneriai kurs skaitmeninę mokymosi aplinką, kurioje bus integruotų klasių kursai ir veiks patikima tvirtinimo bei sertifikavimo sistema, sujungta su EKS, ECTS ir EUROPASS sistemomis. Dalyvaujančių universitetų studentai turės galimybę savo pasiekimus ir naujus įgūdžius pritaikyti stažuočių metu ES įmonėse.

Projekto rezultatai

The state of Data Literacy in Europe between Universities and business

Data Literacy and You: Lesson Learnt From the Questionnaire

Piloting DATALIT courses among universities and companies

Susipažinti su parengta mokymų medžiaga ir lektorių paskaitų įrašais galite čia: https://teams.microsoft.com/l/channel/19%3abaf39d5b892149a5b7548414f802d365%40thread.tacv2/General?groupId=cf8cae72-4ca0-40fd-9c74-50464f2bbb44&tenantId=82c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012

Teams kodas: 41ftopy

Creativity and Innovation Management in higher education (CIM)

Projekto koordinatorius
Organizacija Duisburgo-Eseno universitetas
Adresas Forsthausweg 2; 47057 Duisburgas, Sakartvelas
Tinklalapis www.uni-due.de

Projekto informacija

Projekto kodas 600926-EPP-1-2018-1-DE-EPPKA2-KA
Projekto tinklalapis https://cim-project.eu/the-cim-project-2/
Projekto pradžia 2018 m. lapkričio 1 d.
Projekto pabaiga 2019 m. spalio 31 d.
EC įnašas 23 588 EUR
Partneriai: Duisburgo-Eseno universitetas (D), Vokietijos suaugusiųjų švietimo institutas, Leibniz mokymosi visą gyvenimą centras (Die) (D), „Blinc Eg“ - mišraus mokymosi institucijų kooperatyvas (D), Q21 (D), Joker (B), Trendhuis (B), Sant'anna aukštesnioji studijų ir specializacijos mokykla (Italija), Nacionalinė tyrimų taryba (Italija), Europos studijų ir iniciatyvų centras (Cesie) (I), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) (Lietuva), Salonikų Aristotelio universitetas (Auth) (Gr), Catro Bulgaria (Bg), Die Berater (A), Dublino miesto universitetas (Irl), Instituto Politécnico De Leiria (P).
Temos: kūrybiškumo ir inovacijų vadyba; novatoriškas mišrus mokymasis; aukštojo mokslo ir verslo sąsaja.

Projekto santrauka

CIM kompetencijų tikriausiai neįmanoma įgyti įprastose pamokose ar savarankiško mokymosi metu. Idealiu atveju, norint įgyti šias kompetencijas, reikia vykti į atitinkamas kompetencijas formuojančias stažuotes. Sukurti priemonę, leidžiančią įgyti CIM kompetencijas, yra iššūkis. Iki šiol buvo bandyta įtraukti tik pavienes kompetencijas į mokymosi programas ar aukštojo mokslo kursus. Norint tikslingai įvertinti visas šias kompetencijas reikalinga nauja kompetencijų sąrangos sistema, kuri sektų studentų tobulėjimą bei leistų prisijungti prie esamų sertifikavimo sistemų. Šios veiklos sėkmingą veikimą CIM užtikrins ilgalaikiu akademinės bendruomenės, verslo ir švietimo partnerių bendradarbiavimu. Stažuotėse dalyvaus 6 universitetų studentai. Stažuotės bus vykdomos įvairių ES valstybių narių versluose (studentai turės galimybę vykti į kitas ES šalis). Šių stažuočių naujoviškumas slypi tame, kad veikiant kartu su projekto valdymo struktūra ir savarankiško mokymosi metodu, kiekvienas stažuotojas turės pats planuoti, plėtoti ir vertinti savo projektą, kuris ugdo bent vieną iš CIM aprašytų kompetencijų. Neformaliojo mokymosi vertinimui bus taikomi patikrinti metodai. Skirtingų mokslų krypčių studentai plėtos CIM projektus kartu su novatoriška mišraus mokymosi koncepcija. Kompetencijos bus patvirtintos europinėmis patvirtinimo ir sertifikavimo priemonėmis.

DEveloping DAta Literacy courses for University Students (DEDALUS)

Projekto koordinatorius

Organizacija - Švietimo technologijų institutas (ITD) - Nacionalinė tyrimų taryba (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche (ITD) - Consiglio Nazionale delle Ricerche)
Adresas - Via Ugo La Malfa 153 · 90146 Palermo, Italijos Respublika
Tinklalapis - https://www.itd.cnr.it/

Projekto informacija

Projekto tinklalapis - https://dedalus.pa.itd.cnr.it/
Projekto pradžia – 2019 m. lapkričio 1 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. spalio 31 d.
EC įnašas - 21 434 EUR
Partneriai – Edukacinių technologijų institutas (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche) (Nacionalinė tyrimų taryba) (ital. Consiglio Nazionale delle Ricerche) (Italijos Respublika, koordinatorius), Dataninja (Italijos Respublika), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), BLINC (Mišraus mokymosi institucijų kooperatyvai , en. Blended Learning Institutions Cooperative) (Vokietija), Alcalá universitetas (Ispanija), Novi Sad universitetas (Serbija), Milano universitetas (Italijos Respublika), Sautamptono universitetas (Jungtinė Karalystė).

Temos - duomenų raštingumas, duomenimis pagrįsta kompetencija; skaitmeninis švietimas.

Projekto santrauka

DEDALUS - kursai, ugdantys duomenų raštingumą, skirti universiteto studentams (en. DEveloping DAta Literacy courses for University Students). Šių kursų tikslas yra suteikti studentams reikiamas kompetencijas, kurios padėtų studentams susidoroti su būsimais iššūkiais skaitmeninėje erdvėje bei sukurtų papildomą vertę įmonėms ir pramonės šakoms, kuriose studentai dirbs ateityje. Šis tikslas bus įgyvendinamas, kuriant novatorišką modulinę, atvirą ir internetinę mokymosi programą, kurios pagalba bus ugdomos duomenų raštingumo kompetencijos bet kurioje studijų srityje. Ši programa taip pat ugdys skaitmenines kompetencijas, kurios tobulins aukštojo mokslo specialistų kvalifikaciją bei ugdys pedagogų skaitmenines kompetencijas, kurios leis jiems panaudoti šias kompetencijas praktikoje. Duomenų raštingumas – tai kompleksinė kompetencija, aktuali visose disciplinose, nes duomenys yra naudojami daugybėje sričių. Būsimiems verslininkams, neatsižvelgiant į tai, kokiu verslu jie norės užsiimti ateityje, neišvengiamai reikės susidurti su duomenų tvarkymu ir duomenų analize. Duomenų raštingumo sąvoką suvokti yra sudėtinga, nes su ja susijusios žinios, įgūdžiai priklauso nuo kompetencijos lygio ir kitų rodiklių. Rinkoje ir universitetuose siūlomi kursai neturi vientisos metodikos – kursams trūksta mokymosi užtikrinimo ir mokymosi, kuris būtų orientuotas į kompetencijų ugdymą, kurios atitiktų studijų programos reikalavimus bei orientuotos į pritaikomumą ateityje. Šis užtikrinimas padidintų studentų įsidarbinimo galimybes, nes jų kompetencija galėtų būti tiksliau apibrėžta. Verslo sektoriuje šiuo metu trūksta tinkamo suvokimo, kas yra skaitmeninimas ir kokie reikalavimai jam turi būti keliami, kad ateityje būtų galima susidoroti su iššūkiais.

Projekto rezultatai

How Do Universities and Companies Deal With Data Literacy / Report

Piloting DEDALUS courses

Susipažinti su parengta mokymų medžiaga ir lektorių paskaitų įrašais galite čia: https://teams.microsoft.com/l/channel/19%3abaf39d5b892149a5b7548414f802d365%40thread.tacv2/General?groupId=cf8cae72-4ca0-40fd-9c74-50464f2bbb44&tenantId=82c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012

Teams kodas: 41ftopy

Sandorio šalies kredito rizikos vertinimas COVID-19 pandemijos kontekste

Projekto pavadinimas – Sandorio šalies kredito rizikos vertinimas COVID-19 pandemijos kontekste
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-22-0365
Projekto vykdytojai – Doc. Deimantė Teresienė, Beatričė Gudavičiūtė
Projekto tikslas – išnagrinėjus sandorio šalies kredito rizikos teorinius aspektus, sukurti vertinimo modelį, kuris padėtų priimti šios rizikos valdymo sprendimus COVID-19 pandemijos sąlygomis bei būtų naudingas ir kitų ekonominių bei finansinių krizių metu priimamiems rizikos valdymo sprendimams.

Santrauka – Dabartinėmis COVID-19 pandemijos sąlygomis kredito rizikos vertinimas tapo rimtu iššūkiu daugeliui finansų institucijų ir verslo subjektams. Tiek centriniai bankai, tiek kitos finansinės institucijos susidūrė su sudėtingu uždaviniu: kaip suderinti prisiimamą kredito rizikos lygį su siekiu skatinti šalies ekonomiką COVID-19 pandemijos poveikio kontekste. Europos centrinis bankas ėmėsi priemonių kredito rizikai valdyti, kad būtų užtikrintas ekonomikos skatinimo mechanizmas. Eurosistemos centriniai bankai taip pat ėmėsi veiksmų, kad galėtų taikyti lokalias ekonomikos skatinimo priemones. Sandorio šalies kredito rizikos vertinimas minėtame kontekste yra itin svarbus, nes nuo to priklauso, kiek šalies ar regiono ekonomika galės įsisavinti lėšų, kurios padėtų atremti COVID-19 pandemijos įtaką tiek verslo segmentui, tiek šalies finansiniam stabilumui.
Kredito reitingų agentūroms pradėjus sparčiai mažinti kompanijų ir šalių kredito reitingus itin sumažėjo centrinių bankų galimybės per pinigų politikos priemones prisidėti prie ekonomikos skatinimo COVID-19 pandemijos kontekste. Atsirado itin didelis poreikis kurti naujus kredito rizikos, o ypač sandorio šalies kredito rizikos vertinimo modelius, todėl šis siūlomas tyrimas itin prisidėtų prie praktinių problemų sprendimo, o ypač prie jaunųjų tyrėjų kompetencijų sudėtingomis krizinėmis sąlygomis ugdymo priimant rizikos valdymo sprendimus.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0365) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Bitkoino kaip investicinio turto vaidmuo ekonominio neužtikrintumo laikotarpyje (COVID - 19)

Projekto pavadinimas – Bitkoino kaip investicinio turto vaidmuo ekonominio neužtikrintumo laikotarpyje (COVID - 19)
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-22-0334
Projekto vykdytojai – Doc. Alfreda Šapkauskienė, Gustė Statulevičiūtė
Projekto tikslas – ištirti Bitkoino, kaip investicinio turto, vaidmenį ekonomikai susiduriant su pasauline krize - COVID - 19.

Santrauka – Šio projekto tyrimo rezultatai pagilins mokslo ir praktines investuotojų žinias apie virtualių valiutų, konkrečiai Bitkoino, turinčio didžiausią rinkos kapitalizaciją, galimybes (ne)tapti saugesniu alternatyviu investiciniu turtu ekonominių krizių laikotarpiu. Šiuo projektu bus atliktos tokios veiklos kaip mokslinės literatūros analizė, mokslinės problemos svarbos, tyrimo kintamųjų bei empirinių tyrimo metodų pagrindimui; remiantis atlikta mokslinės literatūros analize sudaroma tyrimo metodologija; renkami pirminiai tyrimo duomenys; atlikus tyrimą, pagal sudarytą tyrimo metodologiją, mokslinės veiklos ataskaitoje pateikiami tyrimo rezultatai, išvados bei rekomendacijos; mokslinio tyrimo rezultatai pristatomi ir studentų mokslinėje konferencijoje. Šiuo projektu siekiama pateikti patvirtinančius rezultatus, kad Bitkoinas negali tapti saugiu investiciniu turtu ekonomikai susiduriant su COVID – 19 ir kitomis turbulencijomis, skatinančiomis pasaulinį ekonomikos neužtikrintumą.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0334) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygio vertinimas

Projekto pavadinimas – Strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygio vertinimas

Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-22-0182
Projekto vykdytojai – Doc. Daiva Tamulevičienė, Kamilė Medeckytė
Projekto tikslas – Tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos plėtrą.

Santrauka – Projektu siekiama skatinti studentės pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją organizuojant ir vykdant strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygio tyrimą, apibendrinant ir vertinant tyrimo rezultatus bei pristatant juos akademinei ir mokslinei bendruomenei. Neapibrėžta ir besikeičianti verslo situacija tampa naujos valdymo apskaitos krypties – strateginės valdymo apskaitos – atsiradimo prielaida. Strateginė valdymo apskaita pasižymi instrumentų, kurių dauguma išpopuliarėjo paskutiniais dešimtmečiais, įvairove. Šių instrumentų taikymas padeda įmonėms stebėti strateginių tikslų pasiekimo sėkmingumą teikiant informaciją apie klientų ir konkurentų strategijas, produkcijos rinkas, išlaidų struktūrą ir kitą informaciją, turinčią įtakos ilgalaikiams strateginiams sprendimams. Tačiau, nepaisant strateginės valdymo apskaitos instrumentų potencialiai teikiamos naudos įmonių valdyme, įmonės yra labiau linkusios naudoti tradicinės valdymo apskaitos metodus dėl ribotų žinių apie naujų instrumentų efektyvumą ir pritaikymo galimybes. Nors Lietuvoje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, nagrinėjančių atskirus strateginės valdymo apskaitos instrumentus, tačiau trūksta platesnių kompleksinių šių instrumentų taikymo praktikoje tyrimų. Projekto metu siekiama ištirti ir įvertinti strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygį. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai leis nustatyti, kokie strateginės valdymo apskaitos instrumentai taikomi Lietuvos įmonėse, kaip plačiai jie paplitę, kokios priežastys lemia vienų ar kitų instrumentų (ne)populiarumą. Tyrimo rezultatų pagrindu numatoma parengti mokslinės veiklos ataskaitą, mokslinį pranešimą ir publikaciją, kurią planuojama pateikti į recenzuojamą žurnalą „Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika“.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0182) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinė analizė

Projekto Nr.  - 09.3.3-LMT-K-712-24-0219

Projekto pavadinimas: „Centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinė analizė“

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Alfreda Šapkauskienė
Projekto dalyvė: Ieva Turskytė
Projekto vykdymo laikotarpis:  nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31.

Santrauka: Tyrimo tikslas – atlikti centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinę analizę. Pastaruoju metu bibliometriniai tyrimai tapo nauja ir gyvybinga mokslinių tyrimų sritimi, atsižvelgiant į mokslinės produkcijos įvertinimo svarbą. Atlikto bibliometrinio tyrimo rezultatai teiks naudą tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams ir praktikams pagilinant mokslines ir praktines žinias, siekiant visapusiškai suprasti ir įvertinti centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) mokslinių tyrimų kryptis, tiriamas tematikas, populiariausius mokslinius leidinius publikuojančius su CBDC tematika susijusias publikacijas, tyrimus atliekančius pagrindinius mokslininkus pagal jų cituojamumą, valstybes bei publikacijų raktinius žodžius. Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos pateikiamos mokslinės veiklos ataskaitoje.
 

Finansavimo šaltinis: Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0219) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos modelis ir jo įgyvendinimo metodikų sukūrimas

Projekto tikslas - nustatyti darbo paklausos ir pasiūlos sąveiką COVID-19 laikotarpiu, kiek tai susiję su užimtumo ir socialinės paramos politikų priemonėmis bei parengti metodikas ir jų įgyvendinimo administracinį mechanizmą darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais Lietuvoje, suformuoti rekomendacijas Socialinės paramos registracijos duomenų (SPISS) sistemai tobulinti, bei sukurti laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformą darbdavių asociacijoms, užtikrinant aukštesnį darbo jėgos ir pasiūlos suderinamumą, kaip pandemijos metu, o ypač po pandeminiame laikotarpyje.

Tikslas bus pasiektas išsprendus šiuos uždavinius:
1. Atlikti laisvų darbo vietų registravimo Užimtumo tarnyboje motyvacijos analizę, įvertinti registruojamų darbo vietų charakteristikas (darbo užmokestį, darbo sąlygas, darbo turinį, reikalaujamą kvalifikaciją, teisinę įdarbinimo formą, geografinę vietą ir kt.), ištirti ilgą laiką neužimamų darbo vietų kontaktų su pretendentais istorijas.
2. Ištirti socialinę paramą gaunančių bedarbių pajamas, įvertinti neaktyvumo, nedarbo bei skurdo spąstus, kitus, ne piniginių pajamų, veiksnius, ribojančius nedirbančių darbingo amžiaus socialinę paramą gaunančių asmenų ekonominį aktyvumą (sveikatos sutrikimus, profesinius/kvalifikacinius apribojimus, teisinius, geografinius, šeimos statuso ir kt. suvaržymus).
3. Parengti rekomendacijas bei konkrečius sprendimus (teisės aktų projektus) tobulinant darbo rinkos politiką, SPIIS bei sukuriant laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformą darbdavių asociacijoms.
4. Parengti metodikas darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais ir metodikų įgyvendinimo administracinį mechanizmą, pristatyti jį įgyvendinimo institucijoms (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA)) bei išbandyti eksperimentinėse grupėse.

Planuojami projekto (tyrimo) rezultatai - tyrimų rezultatų pagrindu bus sukurta nauja platforma, skirta Lietuvos darbdavių konfederacijoms ir tobulinti darbo rinkos politiką. Pagrindinis platformos inovatyvumas pasireikš per sąsają su SPISS, siekiant optimalaus darbo vietų pasiūlos ir darbo jėgos paieškos pusiausvyros, mažinant socialinės paramos gavėjų, tuo pačiu ir ilgalaikių bendarbių skaičių. Rekomendacijų (teisės aktų projektų) SPISS sistemai tobulinti parengimas.

Projekto vadovas: prof. dr. Romas Lazutka

Projekto dalyviai (vykdytojai):
• Prof. dr. Rita Remeikienė
• Prof. dr. Ligita Gasparėnienė
• Prof. dr. Boguslavas Gružesvskis
• Sanda Krutulienė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-11-04 – 2023-09-01

Projekto finansavimo šaltinis: Projektas bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0008) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.