Mokslo projektai

Kaip nekaininių priemonių taikymas gali padėti padidinti energetinį efektyvumą reikiamu metu

Projekto pavadinimas - Kaip nekaininių priemonių taikymas gali padėti padidinti energetinį efektyvumą reikiamu metu
Paraiškos kodas - Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0007
Projekto dalyviai – dr. Andrius Kažukauskas, dr. Jūratė Jaraitė - Kažukauskė, dr. Vincentas Giedraitis, dr. Tomas Baležentis, dr. Rimvydas Baltaduonis, dr. Marye Fissha Asmare

Projekto tikslas – Pagrindinis šio projekto tikslas yra perkelti teorinę diskusiją apie neefektyvų gyvenamosios paskirties energijos vartojimą, jo priežastis ir mažinimo būdus į praktiką, naudojant novatoriškus mokslinius metodus ir įžvalgas elgesio ekonomikos srityje. Šiam tikslui pasiekti bus įgyvendami du pagrindiniai uždaviniai. Pirmas uždavinys - išanalizuoti namų ūkių energijos vartojimo neefektyvumo klausimą, daugiausia dėmesio skiriant trūkstamai vertingai informacijai apie energijos vartojimą ir jo mažinimo būdus. Antras uždavinys - ištirti Lietuvos namų ūkių energetinį ir finansinį raštingumą, jų sąveiką, veiksnius bei šio raštingumo didinimo būdus, siekiant paskatinti energijos išteklių efektyvų vartojimą.

Santrauka - Šiame projekte bus įgyvendinami keli eksperimentai, kurie padės atsakyti į klausimą, kaip skirtingo pobūdžio informacijos teikimas įtakoja Lietuvos namų ūkių energijos vartojimą. Ši informacija bus atnaujinama realiuoju laiku ir perduodama namų ūkiams per išmaniuosius mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius nešiojamuosius prietaisus. UAB Lietuvos energija suteiks šių eksperimentų įgyvendinimui reikalingus realaus laiko elektros energijos suvartojimo duomenis iš naujos kartos daugiafunkcinių elektroninių elektros skaitiklių. Atsižvelgiant į greitą šių pažangių skaitiklių ir kitų informacijos teikimo technologijų plėtrą, projekto tyrimai parodys, ar šis nekaininis būdas gali efektyviai paskatinti elektros energijos taupymą. Kadangi eksperimentai generuos dažnus duomenis, bus galima išsiaiškinti, ar įvairios nekaininės intervencinės priemonės daro įtaką energijos vartojimui piko ir ne piko elektros poreikio valandomis. Šio projekto metu gautos žinios gali prisidėti prie apčiuopiamų pridėtinės vertės paslaugų teikimo namų ūkiams ir visam energetikos sektoriui. Šis projektas suteiks vertingos informacijos apie nekaininių priemonių, pateiktų novatariškų pažangiųjų technologijų pagalba, svarbą siekiant sumažinti vertingą išteklių suvartojimą.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0007) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe

Projekto pavadinimas - Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe
Paraiškos kodas - Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123
Projekto mokslinis vadovas – vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svatopluk Kapounek.
Pagrindinių tyrėjų grupė:
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jesus Crespo Cuaresma
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jarko Fidrmuc
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Peter Huber
mokslo darbuotojas dr. Povilas Lastauskas
mokslo darbuotojas dr. Dmitrij Celov
vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Laimutė Urbšienė
mokslo darbuotoja dr. Rima Rubčinskaitė

Projekto tikslas – tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus verslo ciklų sinchronizacijos srityje, skatinant mokslo idėjų mainus apie Europos integracijos poveikį verslo ciklų asimetrijai ir pateikiant empirinius Europos integracijos poveikio verslo ciklų asimetrijai įrodymus. Projektu bus skatinamas mokslinis bendradarbiavimas su prestižinių užsienio mokslo institucijų - Vienos ekonomikos ir verslo universiteto, Austrijos ekonomikos tyrimų instituto, Brno Mendel universiteto ir Friedrichshafeno Zeppelin universiteto – mokslininkais.

Santrauka – Projektu siekiama tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus. Projekto metu bus atliekami verslo ciklų sinchronizacijos tyrimas, taikant 3 empirines strategijas: a) nacionalinių verslo ciklų sinchronizacijos analizė; b) ekonominės integracijos ir makroekonominių šokų perdavimo tyrimas; c) regioninės verslo ciklų integracijos tyrimas. Projekte bus siekiama ištirti, ar yra įrodymų, patvirtinančių endogeninės optimalios valiutos erdvės teorijos šalininkų nuomonę, kad integracija didina verslo ciklų asimetriją (Frankel, Rose, 1998), ar mažina ją (Krugman, 1993). Projekto tyrimų rezultatai a) leis iš naujo vertinti verslo ciklų sinchronizacijos evoliuciją Europoje taikant vienodą prieigą ir skirtinguose teritoriniuose lygmenyse (nacionaliniame, regioniniame); b) pateiks empirinius įrodymus endogeninių optimalios valiutos erdvės teorijų šalininkams, kad integracija didina arba mažina verslo ciklų asimetriją; c) užpildys verslo ciklų sinchronizacijos matavimo koncepcijų trūkumo spragą. Regioninis tyrimų lygmuo padės geriau suprasti mikrokonvergenciją iš lanksčios ir tvarios ekonominės ir pinigų sąjungos Europoje perspektyvos.

Projekto laikotarpis: 2018 m. sausio 8 d. – 2022 m. sausio 7 d.
Pagrindinis kontaktinis asmuo:

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Veiksniai, lemiantys norą atskleisti savo asmeninius duomenis, ir jo įtaka pirkimo kanalo pasirinkimui

Projekto pavadinimas – Veiksniai, lemiantys norą atskleisti savo asmeninius duomenis, ir jo įtaka pirkimo kanalo pasirinkimui
Paraiškos kodas - Nr. S-MIP-19-19
Projekto vykdytojai – dr. Sigitas Urbonavičius, dr. Vatroslav Škare, dr. Mindaugas Degutis, dokt. Ignas Zimaitis, dokt. Vaida Kaduškevičiūtė

Projekto tikslas – nustatyti, kokie veiksniai lemia pirkėjų norą atskleisti asmeninius duomenis, kai jie renkami komerciniais tikslais, ir kaip ketinimas atskleisti duomenis pasireiškia perkant. Konkrečiai siekiama nustatyti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką norui atskleisti savo asmeninius duomenis, kaip noras atskleisti asmeninius duomenis pirkimo atveju daro įtaką pasirenkant pirkimo kanalą (elektroninį, tradicinį arba mišrų) bei sąveikauja su pasitikėjimu pardavėju bei laukiama nauda iš asmeninių duomenų atskleidimo.

Santrauka – Didėjantis asmeninių duomenų naudojimas sudaro prielaidas prisitaikyti prie individo poreikių ir jį vis geriau aptarnauti. Tačiau asmeninius duomenis atskleisti gali būti rizikinga, jei tiksliai nežinoma, ar jie bus tinkamai saugomi bei naudojami. Rūpinimosi savo privatumu klausimas plačiai nagrinėjamas mokslo bei praktinėje plotmėje, tačiau daug menkiau žinoma apie kitą privatumo pusę: asmens norą atskleisti asmeninius duomenis žinant, kad jie bus naudojami komerciniais tikslais duomenų savininko labui. Tai ypač aktualu, įsigaliojus Europos bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), reikalaujančiam, kad duomenys būtų renkami tik su jų savininko sutikimu, kas žymiai tiksliau apibrėžia rinkodaros su leidimu (angl. permission marketing) ribas. Asmens noras atskleisti savo duomenis tampa tiesiogiai priklausomas nuo jo pasitikėjimo duomenų gavėju bei nuo to, kokios naudos jis tikisi sau. Šioje srityje pastebima mokslinių žinių spraga, kurią projektu siekiama bent iš dalies užpildyti.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas

Projekto pavadinimas – Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas
Paraiškos kodas - Nr. J05-LVPA-K-04-0133
Projekto vykdytojai – prof. dr. Vytautas Dikčius, prof. dr. Sigitas Urbonavičius, asist. dr. Karina Adomavičiūtė, asist. dr. Dalia Čiupailaitė, doc. dr. Degutis Mindaugas, j. asist. Ignas Zimaitis

Projekto tikslas –Atlikti mokslinius tyrimus apie mokymosi motyvaciją ir sukurti internetinio mokymosi platformą su integruota mokymosi motyvacijos sistema, žaidimų dizaino elementais ir „blockchain“ technologija.

Santrauka – Projekto metu kuriama inovatyvi naujos kartos internetinė mokymosi platforma su „blockchain“ technologija, paremta vartotojų motyvacijos skatinimo, pasiekimų sekimo sistema bei integruotais socialinio bendravimo ir tarpusavio pagalbos funkcionalumais. UAB „Bitdegree“ kuriama platforma bus pirmoji pasaulyje „blockchain“ technologija paremta internetinio mokymosi platforma, kurios pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos įgūdžių ugdymą ir kompetencijų kėlimą. Platformoje bus mokoma programavimo kalbų, internetinių svetainių kūrimo, internetinio verslo subtilybių, kompiuterinių žaidimo kūrimo ir kitų skaitmeninių sričių mokslų, aktualių persikvalifikuojantiems pagal rinkos poreikius bei svarbių šuolaikiniams darbdaviams.

Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose

Projekto pavadinimas – Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-18-0001
Projekto vykdytojai – Dr. Sigitas Urbonavičius, Dr. Vaiva Petrikaitė
Projekto tikslas – Tirti vartotojų paskatas saugoti asmeninę informaciją mažmeninėse rinkose, kur taikoma asmeninė kainodara ir vyrauja informacijos asimetrija, ir skatinti mokslinio darbo patirties ir žinių mainus tarp tyrėjos ir priimančiosios institucijos mokslinių darbuotojų.

Santrauka – Leisdamas prekių ir paslaugų pardavėjams apie save žinoti daugiau, vartotojas gali nesivarginti ir neieškoti pageidaujamų pirkinių: pardavėjai patys pateiks jam pritaikytus pasiūlymus. Deja, pasiūlytas produktas, nors ir atitiks vartotojo poreikius, dažnai bus brangus. Dėl šios priežasties pirkėjas gali nuspręsti saugoti asmeninius duomenis ir negaudamas asmeninių pasiūlymų veltis į laiko ir pastangų reikalaujančias reikiamos prekės už mažą kainą paieškas. Šio projekto vykdymo metu tyrėja analizuos tokio pobūdžio vartotojų pasirinkimus mažmeninėse prekių ir paslaugų rinkose ir formuluos rekomendacijas kaip pagerinti šių rinkų efektyvumą, didinti vartotojų gerbūvį. Tyrėja taps Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nare, dalinsis Ispanijos ir Nyderlandų karalystės akademinėse institucijose sukaupta mokslinio darbo patirtimi ir prisidės prie tarptautinių akademinių ryšių plėtimo ir stiprinimo. Tuo pačiu metu ji semsis studijų programų kūrimo ir tobulinimo patirties bei užmegs ryšius su vietos verslo ir kitų organizacijų atstovais. Šie žingsniai užtikrins, kad ateityje tyrėja vykdys sėkmingus aukšto lygio mokslinius projektus, kuriuose dirbs kartu su Vilniaus universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų akademine bendruomene bei verslo ir valstybės institucijų atstovais.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-18-0001) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas

Projekto pavadinimas – Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0090
Projekto vykdytojai – dr. Giedrė Dzemydaitė (stažuotoja), prof. dr. Algirdas Miškinis (stažuotojos vadovas)

Projekto tikslas – tobulinti jaunosios mokslininkės mokslinę kvalifikaciją per praktinę mokslinę veiklą, kuria siekiama įvertinti ūkio sektorių efektyvumą, nustatyti neproduktyvumo apraiškas ekonomikos struktūroje ir pateikti siūlymus jų sprendimui.

Santrauka – keliamas uždavinys po doktorantūros stažuotės metu kelti stažuotojos mokslinę kvalifikaciją atlikti aukšto mokslinio lygio tyrimus, išnagrinėti metodų taikymo galimybes ūkio sektorių efektyvumo vertinimui, apjungiant neparametrinius efektyvios ribos metodus ir neuroninius tinklus, sudarytą metodiką pritaikyti neproduktyvumo apraiškų ES šalių ir regionų ekonomikos struktūroje nustatymui, pateikti siūlymus produktyvumo kėlimui ir sumanios specializacijos plėtojimui. Mokslinio tyrimo projekto įgyvendinimas praplečia mokslinį pažinimą ekonomikos struktūrinių pokyčių, sektorių efektyvumo vertinimo ir produktyvumo kėlimo srityse, analizuojant šalių ir regionų ekonomikas. Tyrimai aktualūs ES ir nacionalinės pramonės politikos formuotojams, siekiant pagrįsti sprendimus dėl sumanios specializacijos plėtojimo bei sektorinės politikos įgyvendinimo.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0090) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė

Projekto pavadinimas – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0086
Projekto vykdytojai – dr. Mangirdas Morkūnas (stažuotojas), prof. dr. Tomas Baležentis (stažuotojo vadovas)

Projekto tikslas – įvertinti ir pasiūlyti būdus, kaip pagerinti klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio plėtros konvergenciją senosiose ir naujosiose ES šalyse narėse (taip pat ir tarp šių grupių).

Santrauka – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio matavimo rodiklių sistemai sukurti bus naudojamasi išsamia mokslinės literatūros ir teisinių-normatyvinių dokumentų analize. Rodiklių atrinkimas bus atliekamas ekspertų, kuriuos sudarys mokslininkai ir Lietuvos ŽŪM darbuotojai, apklausos būdu. Rodiklių svoriai bus nustatomi tiek subjektyviais būdais, naudojantis AHP (Analytic hierarchy process) arba BWM (Best-Worst Method) technikomis, tiek objektyviais svorių nustatymo metodais, tokiais kaip entropijos arba ex-aequo technikos. Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio išsivystymo lygis ES šalyse narėse bus vertinamas taikant bent tris daugiakriterinius sprendimų priėmimo metodus. Galimos alternatyvos: SAW (Simple Additive Weighting), TOPSIS (Technique for Order Preference by Similarity to an Ideal Solution), WASPAS (Weighted Aggregated Sum Product Assessment), MULTIMOORA (Multi-Objective Optimization on the basis of Ratio Analysis plus full multiplicative form), VIKOR (Vlse Kriterijumska Optimizacija Kompromisno Resenje). Tikslūs DSP metodai yra parenkami pagal duomenų masyvo struktūrą. Konvergencijos matavimas bus atliekamas naudojant skirtingas mokslines prieigas (δ, β, klubinė konvergencija) bei taikant atitinkamus ekonometrinius modelius. Tai leis sukurti schemą, užtikrinančią konvergencijos procesą kuriant klimato požiūriu sumanų žemės ūkį ES. Tyrimui bus naudojami FADN (Ūkių apskaitos duomenų tinklas) bei Eurostat duomenys papildyti įtakos aplinkai (Global Footprint Network) bei bendrojo visuomenės turto (Inclusive Wealth) rodikliais.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0086) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Darbo santykių lankstumas ir darbo rinkos nelygybė

Projekto pavadinimas - Darbo santykių lankstumas ir darbo rinkos nelygybė
Paraiškos kodas - Nr. P-LL-18-256
Projekto vykdytojai – prof. dr. Romas Lazutka, prof. Joanna TYROWICZ

Projekto tikslas – Šio projekto tikslas yra atlikti eilę testų, siekiant patikrinti svarbias hipotezes apie nelygybės darbo rinkoje veiksnius plačiame lyginamajame šalių kontekste. Taip pat bus siekiama pasiūlyti bent kelias metodologines inovacijas, metodologinę projekto įvairovę bei atskirti pasiūlos ir paklausos pusės veiksnius (darbo laiko lankstumo aspektą derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą).

Santrauka – Goldin (2014, AER) teigimu per pastaruosius penkiasdešimt metų visuomenės padarė ženklų proveržį mažinant algų ir užimtumo atotrūkį. Visgi visiško darbo rinkoje egzistuojančių skirtumų nykimo pasiekti nepavyko. Goldin redukuoja likusius darbo rinkoje atotrūkius iki darbo laiko lankstumo koncepcijos, kuri turi būti suprantama tiek iš darbuotojo, tiek ir iš darbdavio perspektyvų. Pavyzdžiui, pagrindiniai slaugą ir vaiko priežiūrą teikiantys namų ūkių nariai turi mažesnius laiko rezervus, kuriuos galėtų paskirti darbui rinkoje. Panašioje nepalankioje situacijoje yra atokių vietovių gyventojai, negalią turintys asmenys ir kitos pažeidžiamos grupės. Nors Goldin tezės yra vertingos, empiriškai jos yra menkai pagrįstos ir dažnai prieštaringos. Šio projekto rėmuose bus atliekama serija Goldino tezių tikrinimo testų, analizuojant darbo laiko lankstumo poveikį algų ir užimtumo atotrūkiui.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė padėtis ir rekomendacijos Lietuvai

VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Matematikos ir informatikos fakulteto bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai pradeda įgyvendinti projektą ,,Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (Projekto finansavimo sutartis Nr. S-COV-20-17). Projektu siekiama išanalizuoti kaip Covid-19 iššaukta ekonominė krizė paveikė gyventojų užimtumo ir skurdo padėtį, kokiu mastu naujai įvestos socialinės apsaugos priemonės atitiko besikeičiančią padėtį bei koks jų ilgalaikis poveikis. Remiantis atlikta analize bei tarptautine patirtimi bus pateiktos rekomendacijos viešosios politikos veikėjams.

Projekto metu numatoma išanalizuoti Lietuvos ir tarptautinius dokumentus, siekiant įvertinti priimtas priemones krizės sukelto nedarbo ir skurdo mažinimui, išanalizuoti užsienio ekspertų vertinimus dėl taikomo krizės pasekmių paketo jų šalyse, įvertinti Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų nuomonę dėl šalyje taikomo priemonių paketo, išnagrinėti esamus statistinius ir administracinius duomenis apie nedarbo ir skurdo situaciją, apklausti šalies gyventojus, kaip jie vertina krizės pasekmių švelninimo priemonių paketą.

Remiantis sukaupta informacija bus siekiama parengti alternatyvius scenarijus Lietuvai. Numatoma parengti rekomendacijas Lietuvai dėl COVID-19 krizės pasekmių švelninimo priemonių pateikiant pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, taip pat rekomenduojant kurias viešojo administravimo procedūras reikėtų tobulinti siekiant sklandesnio jų įgyvendinimo.

Projekto įgyvendinimui suburta didelę patirtį turinčių mokslininkų komanda iš ekonomikos, socialinės politikos, matematikos, viešojo administravimo sričių. Tai leis derinti šių mokslų taikomus tyrimo metodus bei kompleksiškai pagrįsti rekomendacijas.

Projekto vadovas – prof. Romas Lazutka

Kiti projekto vykdytojai:
dr. Daiva Skučienė
dr. Rūta Brazienė
dr. Lina Šumskaitė
dr. Jekaterina Navickė
dr. Aldona Skučaitė
dokt. Vitalija Gabnytė
dokt. Nerijus Černiauskas
habil. dr. Arvydas Guogis

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-17

Paauglio įtaka tėvų apsisprendimui pirkti vartotojo požiūriu inovatyvias prekes

Projekto pavadinimas - Paauglio įtaka tėvų apsisprendimui pirkti vartotojo požiūriu inovatyvias prekes
Paraiškos kodas - Nr. MIP‐15510
Projekto vykdytojai – dr. Vytautas Dikčius, dr. Indrė Pikturnienė, dr. Vilmantė Pakalniškienė, dr. Anahit Armenakyan, dokt. Eleonora Šeimienė, dokt. Monika Kavaliauskė

Projekto tikslas – nustatyti paauglio įtaką tėvų sprendimui pirkti inovatyvias prekes ir sudaryti vartotojo požiūriu inovatyvių prekių tipologiją priklausomai nuo paauglio daromos įtakos.

Santrauka - Tėvų užimtumas ir greita vaikų socializacija sąlygoja didesnę jų įtaką tėvų vartojimo sprendimams. Ekspertinė dabartinių paauglių galia paremta jų įsitraukimu į skaitmenines technologijas ir gebėjimu rasti informaciją. Jų įtaką tėvams lemia ir kiti svertai – komunikacija šeimoje, emociniai aspektai. Inovatyvios prekės (žvelgiant iš vartotojo pozicijų) egzistuoja daugelyje prekių kategorijų. Susidūrus su inovatyvia preke, vartotojai paprastai jaučia tam tikrus jos priėmimo barjerus, kuriuos mažina žinios apie prekę, kitų vartotojų (tame tarpe ir šeimos narių) paskatinimai, pateikiama informacija ir vartojimo pavyzdžiai. Kokią įtaką paauglys daro perkant įvairaus inovatyvumo prekes, iki šiol nėra nustatyta. Projekto tikslas yra nustatyti paauglio įtaką tėvų sprendimui pirkti inovatyvias prekes ir sudaryti vartotojo požiūriu inovatyvių prekių tipologiją priklausomai nuo paauglio daromos įtakos.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis

Projekto pavadinimas – COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis
Paraiškos kodas - P-COV-20-71
Projekto vykdytojai – dr. Rasa Kanapickienė, dr. Deimantė Teresienė, dr. Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, dr. Jekaterina Kartašova, dokt. Daiva Budrienė
Projekto tikslas – išnagrinėjus pasaulinę tvariųjų investicinių projektų įgyvendinimo praktiką ir ištyrus tvariųjų finansų plėtros galimybių koncepciją, sukurti tvaraus augimo investicinių projektų (toliau – TAIP) efektyvumo ir jų finansavimo vertinimo modelį ir parengti tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategiją Lietuvoje.

Santrauka – Tvarių finansų idėja įgauna populiarumą visame pasaulyje, nes tvarių finansų pamatas yra atspirtis tvarios ekonomikos užtikrinimui. Finansų sistema turi reikšmingą poveikį tvariai ekonomikai per tris pagrindines tvarumo dimensijas: aplinkos, ekonominę ir socialinę, todėl finansai gali būti traktuojami kaip tvarūs tik tuomet kai jie pasitarnauja tvaraus vystymosi veiklų poreikiams kiekviename vystymosi ciklo etape. Europos Komisijos paskelbtame “Tvaraus augimo finansavimo plane” (2018-03-08) suformuluotas tikslas - nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas; valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, ir didinti skaidrumą bei skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą. Vienas iš Finansų ministerijos deklaruojamų Lietuvos finansų rinkų prioritetų taip pat yra tvarūs (žalieji) finansai. Šiame kontekste tampa aktuali investicijų ir jų finansavimo poveikio darniam vystymuisi problema. Analizuojant investicijas būtina vertinti ne tik finansinę naudą, bet ir jų poveikį visoms trims tvarumo dimensijoms. Todėl šiuo projektu siekiama sukurti tvaraus augimo investicinių projektų (toliau – TAIP) efektyvumo ir jų finansavimo vertinimo modelį ir parengti tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategiją Lietuvoje. Šio projekto rezultatas – sukurtas modelis leis priimant sprendimus dėl investicijų atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius; finansavimas labiau prisidės prie darnaus ir integracinio augimo. Parengta tvariųjų finansų plėtros įgyvendinimo strategija prisidės prie palankesnės TAIP finansavimo sistemos kūrimo ir tuo pačiu bus užtikrinamas sklandesnis projektų įgyvendinimas bei bus prisidedama prie klimato kaitos problemų sprendimo.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-21

DEveloping DAta Literacy courses for University Students (DEDALUS)

Projekto koordinatorius

Organizacija - Švietimo technologijų institutas (ITD) - Nacionalinė tyrimų taryba (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche (ITD) - Consiglio Nazionale delle Ricerche)
Adresas - Via Ugo La Malfa 153 · 90146 Palermo, Italijos Respublika
Tinklalapis - https://www.itd.cnr.it/

Projekto informacija

Projekto tinklalapis - https://dedalus.pa.itd.cnr.it/
Projekto pradžia – 2019 m. lapkričio 1 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. spalio 31 d.
EC įnašas - 21 434 EUR
Partneriai – Edukacinių technologijų institutas (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche) (Nacionalinė tyrimų taryba) (ital. Consiglio Nazionale delle Ricerche) (Italijos Respublika, koordinatorius), Dataninja (Italijos Respublika), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), BLINC (Mišraus mokymosi institucijų kooperatyvai , en. Blended Learning Institutions Cooperative) (Sakartvelas), Alcalá universitetas (Estija), Novi Sad universitetas (Serbija), Milano universitetas (Italijos Respublika), Sautamptono universitetas (Jungtinė Karalystė).

Temos - duomenų raštingumas, duomenimis pagrįsta kompetencija; skaitmeninis švietimas.

Projekto santrauka

DEDALUS - kursai, ugdantys duomenų raštingumą, skirti universiteto studentams (en. DEveloping DAta Literacy courses for University Students). Šių kursų tikslas yra suteikti studentams reikiamas kompetencijas, kurios padėtų studentams susidoroti su būsimais iššūkiais skaitmeninėje erdvėje bei sukurtų papildomą vertę įmonėms ir pramonės šakoms, kuriose studentai dirbs ateityje. Šis tikslas bus įgyvendinamas, kuriant novatorišką modulinę, atvirą ir internetinę mokymosi programą, kurios pagalba bus ugdomos duomenų raštingumo kompetencijos bet kurioje studijų srityje. Ši programa taip pat ugdys skaitmenines kompetencijas, kurios tobulins aukštojo mokslo specialistų kvalifikaciją bei ugdys pedagogų skaitmenines kompetencijas, kurios leis jiems panaudoti šias kompetencijas praktikoje. Duomenų raštingumas – tai kompleksinė kompetencija, aktuali visose disciplinose, nes duomenys yra naudojami daugybėje sričių. Būsimiems verslininkams, neatsižvelgiant į tai, kokiu verslu jie norės užsiimti ateityje, neišvengiamai reikės susidurti su duomenų tvarkymu ir duomenų analize. Duomenų raštingumo sąvoką suvokti yra sudėtinga, nes su ja susijusios žinios, įgūdžiai priklauso nuo kompetencijos lygio ir kitų rodiklių. Rinkoje ir universitetuose siūlomi kursai neturi vientisos metodikos – kursams trūksta mokymosi užtikrinimo ir mokymosi, kuris būtų orientuotas į kompetencijų ugdymą, kurios atitiktų studijų programos reikalavimus bei orientuotos į pritaikomumą ateityje. Šis užtikrinimas padidintų studentų įsidarbinimo galimybes, nes jų kompetencija galėtų būti tiksliau apibrėžta. Verslo sektoriuje šiuo metu trūksta tinkamo suvokimo, kas yra skaitmeninimas ir kokie reikalavimai jam turi būti keliami, kad ateityje būtų galima susidoroti su iššūkiais.

Data Literacy at the interface of higher education and business (DATALIT)

Projekto koordinatorius

Organizacija Švietimo technologijų institutas (ITD) - Nacionalinė tyrimų taryba (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche (ITD) - Consiglio Nazionale delle Ricerche)
Adresas Via Ugo La Malfa 153 · 90146 Palermo, Italijos Respublika
Tinklalapis https://www.itd.cnr.it/

Projekto informacija

Projekto tinklalapis https://datalit.pa.itd.cnr.it/en/
Projekto pradžia 2020 m. sausio 1 d.
Projekto pabaiga 2021 m. lapkričio 31 d.
EC įnašas 26.548,00 EUR
Partneriai Konsorciumą sudaro 14 patyrusių partnerių iš 4 Europos Sąjungos šalių programų (Italija, Vokietija, Portugalija, Lietuva), 1 ne Europos Sąjungos programos šalis (Serbija) ir 1 partnerinė šalis iš Vakarų Balkanų (Albanija). Šiuo metu dalyvauja 5 universitetai, 5 mažos ir vidutinės įmonės, 1 Švietimo centras, 1 Europos Sąjungos tinklas, 1 skėtinė organizacija:
Edukacinių technologijų institutas (ital. Istituto per le Tecnologie Didattiche) (Nacionalinė tyrimų taryba) (ital. Consiglio Nazionale delle Ricerche) (Italijos Respublika, koordinatorius),
Evodevo srls (Italijos Respublika), Dataninja (Italijos Respublika), Smart Revolution Srl (Italijos Respublika), Q21 GmbH (DE), BLINC (Blended Learning Institutions Cooperative) (Vokietijos Federacinė Respublika), Duisburgo-Eseno universitetas (Vokietijos Federacinė Respublika), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) (Lietuva), NOVA universitetas Lisabonoje (Portugalijos Respublika), INOVA+ (Portugalijos Respublika), Novi Sad universitetas (Serbija), PanonIT (Serbija), Tiranos Europos universitetas (Albanija).

Temos duomenų raštingumas, duomenimis pagrįsta kompetencija, atotrūkio mažinimas tarp verslo ir akademinės bendruomenės; 

Projekto santrauka

Projekto DATALIT tikslai:

1. Pasiūlyti galimybę studentams, iš įvairių universiteto fakultetų, pasiekti tinkamą duomenų žinių lygį, kuris padėtų ateityje, naudojant sukauptas žinias, asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
2. Sumažinti atotrūkį tarp verslo ir akademinės bendruomenės, taip sudarant ES įmonėms tiesioginius ryšius su potencialiais būsimais darbuotojais ar verslo partneriais, kurie yra tinkamai apmokyti efektyviai naudoti duomenis.

Siekiant susidoroti su šiuo iššūkiu, DATALIT parengs ir išbandys metodą, pagrįstą ilgalaikiu akademinės bendruomenės, verslo ir švietimo įstaigų partneryste. Po išsamaus tyrimų etapo, kurio tikslas - nustatyti duomenų raštingumo įtraukimo į ES aukštąjį mokslą geriausią praktiką ir patirtį bei geriau suprasti tikslinių grupių (studentų, aukštojo mokslo specialistų ir darbdavių) poreikius ir lūkesčius, partneriai apibrėš duomenų raštingumą, kaip kompetencijos sąvokos supratimą bei duomenų mokymo kursų programos sudarymą. Tuo pačiu, partneriai kurs skaitmeninę mokymosi aplinką, kurioje bus integruotų klasių kursai ir veiks patikima tvirtinimo bei sertifikavimo sistema, sujungta su EKS, ECTS ir EUROPASS sistemomis. Dalyvaujančių universitetų studentai turės galimybę savo pasiekimus ir naujus įgūdžius pritaikyti stažuočių metu ES įmonėse.

Projekto rezultatai

The state of Data Literacy in Europe between Universities and business

Data Literacy and You: Lesson Learnt From the Questionnaire

Joint Enterprise University Learning (JEUL)

Projekto koordinatorius

Organizacija Sienos universitetas
Adresas Rettorato, via Banchi di Sotto 55, 53100 Siena, Italija
Tinklalapis www.unisi.it

Projekto informacija

Projekto tinklalapis www.jeul.eu
Projekto pradžia 2018 m. sausio 8 d.
Projekto pabaiga 2022 m. sausio 7 d.
EC įnašas Projektas bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal Erasmus+ programą
Partneriai Sienos universitetas – UNISI, Ho Chi Mino miesto ekonomikos universitetas (en. University of Economics Ho Chi Minh city) (UEH), Bankininkystės universitetas HCMC (BUH), Nankai universitetas (Namibijos Respublika), Nankino Aeronautikos ir Astronautikos Universitetas (NUAA), Kento universitetas (UKC), Vilniaus universitetas (VU), ŠKODA AUTO VYSOKÁ ŠKOLA o.p.s. (ŠAVŠ)/ŠKODA AUTO universitetas (SAVS), ES ir Kinijos ekonomikos ir politikos institutas (EUCHINAEPI).
Temos Universitetų ir pramonės bendradarbiavimas, aukštasis mokslas, verslumas, mokymo planas

Projekto santrauka

Šio projekto tikslas - užmegzti ir plėtoti ilgalaikį aukštųjų mokyklų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, darant įtaką universitetų darbui bei sudarant sąlygas mokytis iš verslo įmonių - rengti ir naudoti tyrimų metodiką bei tyrimų rezultatus, kurie yra pagrįsti įmonių patirtimi. Tai leis tobulinti universitetų mokymo metodus, suprasti įmonių poreikius bei atitinkamai tobulinti mokymo planus. Pagrindinė idėja – universitetams artėti link „Verslumo universitetų“ (en. Entrepreneurial Universities). Konkretūs projekto tikslai yra šie:

• Užmegzti formalius universitetų-pramonės ryšius, tam kad būtų galima organizuoti bendrą personalo ir studentų praktiką ir įtraukti įmones į universitetų komitetus;
• Tobulinti mokymo ir mokymosi metodus, kuriant ir naudojant atvejo analizes, remiantis konkrečia partnerinių kompanijų patirtimi;
• Atlikti apklausą ir gavus grįžtamąjį ryši apie įmonių įgūdžių ir žinių poreikius studentams, tobulinti mokymo planus;
• Sukurti ir įdiegti 2 modulių „Enterprise Pathway“ programą kiekvienos partnerinės šalies universitete.

Creativity and Innovation Management in higher education (CIM)

Projekto koordinatorius
Organizacija Duisburgo-Eseno universitetas
Adresas Forsthausweg 2; 47057 Duisburgas, Sakartvelas
Tinklalapis www.uni-due.de

Projekto informacija

Projekto kodas 600926-EPP-1-2018-1-DE-EPPKA2-KA
Projekto tinklalapis https://cim-project.eu/the-cim-project-2/
Projekto pradžia 2018 m. lapkričio 1 d.
Projekto pabaiga 2019 m. spalio 31 d.
EC įnašas 23 588 EUR
Partneriai: Duisburgo-Eseno universitetas (D), Vokietijos suaugusiųjų švietimo institutas, Leibniz mokymosi visą gyvenimą centras (Die) (D), „Blinc Eg“ - mišraus mokymosi institucijų kooperatyvas (D), Q21 (D), Joker (B), Trendhuis (B), Sant'anna aukštesnioji studijų ir specializacijos mokykla (Italija), Nacionalinė tyrimų taryba (Italija), Europos studijų ir iniciatyvų centras (Cesie) (I), Vilniaus universitetas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas) (Lietuva), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) (Lietuva), Salonikų Aristotelio universitetas (Auth) (Gr), Catro Bulgaria (Bg), Die Berater (A), Dublino miesto universitetas (Irl), Instituto Politécnico De Leiria (P).
Temos: kūrybiškumo ir inovacijų vadyba; novatoriškas mišrus mokymasis; aukštojo mokslo ir verslo sąsaja.

Projekto santrauka

CIM kompetencijų tikriausiai neįmanoma įgyti įprastose pamokose ar savarankiško mokymosi metu. Idealiu atveju, norint įgyti šias kompetencijas, reikia vykti į atitinkamas kompetencijas formuojančias stažuotes. Sukurti priemonę, leidžiančią įgyti CIM kompetencijas, yra iššūkis. Iki šiol buvo bandyta įtraukti tik pavienes kompetencijas į mokymosi programas ar aukštojo mokslo kursus. Norint tikslingai įvertinti visas šias kompetencijas reikalinga nauja kompetencijų sąrangos sistema, kuri sektų studentų tobulėjimą bei leistų prisijungti prie esamų sertifikavimo sistemų. Šios veiklos sėkmingą veikimą CIM užtikrins ilgalaikiu akademinės bendruomenės, verslo ir švietimo partnerių bendradarbiavimu. Stažuotėse dalyvaus 6 universitetų studentai. Stažuotės bus vykdomos įvairių ES valstybių narių versluose (studentai turės galimybę vykti į kitas ES šalis). Šių stažuočių naujoviškumas slypi tame, kad veikiant kartu su projekto valdymo struktūra ir savarankiško mokymosi metodu, kiekvienas stažuotojas turės pats planuoti, plėtoti ir vertinti savo projektą, kuris ugdo bent vieną iš CIM aprašytų kompetencijų. Neformaliojo mokymosi vertinimui bus taikomi patikrinti metodai. Skirtingų mokslų krypčių studentai plėtos CIM projektus kartu su novatoriška mišraus mokymosi koncepcija. Kompetencijos bus patvirtintos europinėmis patvirtinimo ir sertifikavimo priemonėmis.