Praėjusį ketvirtadienį Ekonomikos fakultete įvyko nacionalinė mokslinė praktinė konferencija “Lietuvos ekonomikos augimo ir stabilumo strateginės kryptys”, organizuota kartu su Lietuvos ekonomistų asociacija. Dvi dešimtys perskaitytų pranešimų susirinkusius skatino dėmesingiau pažvelgti, kokią Lietuvos ateitį galima sukurti.

Konferencijoje pranešimus pristatė Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto atstovai bei viešnia iš Sankt Peterburgo universiteto. „Užimtumo didinimas, socialinės, finansinės ir šalies ūkio sektorių struktūrinės reformos, suderintas bankų sistemos investicinių šaltinių ir investicinių projektų įgyvendinimas bei kiti su šalies ekonomine plėtra susiję klausimai reikalauja plačios aprėpties analizės bei naujo ir inovatyvaus požiūrio tiek valdžios, tiek mokslo sektoriuose. Džiugu, kad šie klausimai sulaukė didelio šalies mokslininkų dėmesio. Ateityje konferencijų geografiją norisi plėsti, į jas plačiau įtraukiant ir kaimyninių šalių mokslininkus bei skatinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą”, - sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė ir viena iš moderatorių doc. Agnė Laužadytė-Tutlienė.

Praėjusią savaitę Ekonomikos fakultete vykusi tarptautinė mokslinė konferencija “Apskaita, auditas, analizė: mokslo, studijų ir verslo sintezė” sutraukė praktikus ir mokslininkus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos. Konferencija organizuota pažymėti EF Apskaitos ir audito katedros 70-mečiui.

"Labai smagu, kad ši konferencija vyko Ekonomikos fakultete. Aktyvus fakulteto ir Apskaitos ir audito katedros narių dalyvavimas tiek mokslinėje, tiek praktinėje veikloje būtinas. Organizuodami tokias konferencijas mes esame matomi ne tik Lietuvoje bet ir aplinkinėse valstybėse. Ypač didelį susidomėjimą mūsų patirtimi ir tyrimo rezultatais rodo mokslininkai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Dažniausiai paskui esame kviečiami pas juos į konferencijas bei paskaityti paskaitų. Taip pat konferencijos padeda suartinti teoriją ir praktiką. Praktikai sužino mūsų idėjas, o mes sužinome kas jiems aktualu. Pastaraisiais metais susiklostė gera tradicija, kai mes kviečiame praktikus į savo renginius, jie taip pat  ateina į mūsų paskaitas ir papasakoja, kas šiuo metu jiems yra aktualu. Tai leidžia tinkamai susiorientuoti ir perteikti studentams tas žinias, kurios jiems bus būtinos praktiniame darbe", - pasakojo konferencijos mokslinio komiteto narys prof. habil. dr. Vaclovas Lakis. 

Praėjusią savaitę ekonomikos Nobelio premijos laureatu paskelbtas Angusas Deatonas. Iš Škotijos kilęs ir šiuo metu JAV gyvenantis mokslininkas apdovanotas už ekonominius vartojimo, skurdo ir gerovės tyrimus. Vis dėlto kaskart kyla diskusijų, kad ekonomika – ne mokslas. Tokių skaudžių rykščių ekonomistai gauna vien už tai, kad ne visuomet numato krizes ir pan. Apie ekonomikos Nobelio premiją, ekonomiką ir, žinoma, šių metų laureatą kalbamės su Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėju prof. Linu Čekanavičiumi.

Pradėkime nuo klausimo, ar ekonomistams skiriamą apdovanojimą galima laikyti „tikra“ Nobelio premija, ar tik mėginimu pasinaudoti Nobelio premijos „prekės ženklu“. Dažnai pabrėžiama, kad Alfredas Nobelis, savo testamentu įsteigęs kitus apdovanojimus, nenumatė premijų ekonomistams.

Išties A. Nobelis nepaliko pinigų ekonomikos mokslo plėtotojams premijuoti. Šią spragą užpildė Švedijos bankas, seniausias pasaulyje centrinis bankas, 300 metų jubiliejaus proga įsteigęs A. Nobelio atminimui skirtą Švedijos banko premiją už pasiekimus ekonomikos moksle (Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel). Skirtingai nuo Nobelio įsteigtų premijų, ji mokama ne iš Nobelio palikto kapitalo prieaugio lėšų, bet iš Švedijos banko pelno. Tik tai skiria ekonomikos Nobelio premiją nuo kitų. Būdamas ekonomistas, galiu tik žavėtis sumaniu ir toliaregišku Švedijos banko vadovų sprendimu susieti savo teikiamą premiją su Nobelio „prekės ženklu“: šiandien sąvoka „Nobelio ekonomikos premija“ ne tik plačiai vartojama šnekamojoje kalboje, bet netgi oficialus Nobelio premijų tinklalapis mini ekonomistams teikiamą premiją kaip lygiateisę greta kitų penkių.

VU Ekonomikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su gerai žinoma tarptautine kompanija “PricewaterhouseCoopers”, teikiančia audito, apskaitos, mokesčių, teisės ir verslo konsultacijų paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

“Augantis fakulteto partnerių skaičius rodo, kaip fakultetas keičiasi ir tobulėja. Su PwC bendradarbiausime siekdami formuoti mokslo, studijų ir verslo bendrystę skatinančią aplinką. Norime, kad studijos Ekonomikos fakultete būtų kuo kokybiškesnės ir naudingesnės, o moksliniai tyrimai pravartūs ne tik vystant teorijas, bet aktualūs ir praktikams, todėl savaime suprantama, kad bendradarbiavimas su verslo kompanijomis yra būtinas. Tik įvairiapusiškai bendradarbiaudami galėsime užtikrinti reikalingų ir darbo rinkoje tiesiog graibstomų specialistų parengimą”, - pasakojo EF dekanas prof.dr. Jonas Martinavičus. Ilgalaikio bendradarbiavimo su “PricewaterhouseCoopers” perspektyvoje didžiausias kompanijos indėlis numatomas tobulinant audito, apskaitos ir vadybos specialybių programas, skatinant profesijos sklaidą bei organizuojant studentų profesines praktikas. Sutarta teikti abipusę pagalbą rengiant ar vykdant mokymus, kvalifikacijos kėlimo priemones, atestavimus, žinių vertinimus, taip pat keistis patirtimi apie inovatyvių mokslo ir mokymo metodų naudojimą, bendradarbiauti organizuojant seminarus, konferencijas bei kitus renginius.

Profesinių paslaugų įmonė PricewaterhouseCoopers Lietuvoje įsikūrė 1993 metais. Ji yra PricewaterhouseCoopers International Limited bendrovių tinklo narė. PwC tinklas vienija įmones 157 šalių su daugiau kaip 195 000 darbuotojų. Lietuvoje šiuo metu kompanijoje dirba daugiau nei 160 darbuotojų. 

Šį ketvirtadienį VU Ekonomikos fakultete tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “Apskaita, auditas, analizė: mokslo, studijų ir verslo sintezė” diskutuos mokslininkai ir gerai žinomi savo srities profesionalai, ilgus metus dirbantys praktikoje. Konferencijoje, skirtoje EF Apskaitos ir audito katedros 70-mečiui paminėti, bus daugiau, kaip dvi dešimtys aktualių pranešimų.

Į konferenciją pakviesti dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Moldovos, Rusijos bei Baltarusijos. Konferencijos tikslas – įvertinti apskaitos, audito ir analizės mokslo ir verslo bendradarbiavimo būklę, tvarios plėtros galimybes bei iššūkius šiuolaikinės studijų sistemos formavimo procese. “Diskusija vien tik moksliniame lygmenyje neatskleidžia nagrinėjamų klausimų ir problemų visapusiškai, todėl džiaugiamės, kad šioje konferencijoje suvienysime tiek mokslo, tiek praktikos sričių profesionalus. Ne mažiau svarbu, kad dalyvių spektras apima ir kaimynines šalis – pastaruoju metu stiprėjančios globalizacijos įtakoje užsidaryti tik savame rate pavojinga tiek mokslininkams, tiek praktikams. Bendrauti su kaimynais ir keistis naujausiomis ir aktualiausiomis idėjomis – būtina, nes tiek gerieji, tiek nesėkmių pavyzdžiai puikiai įkvepia pokyčiams, suteikia idėjų naujiems darbams”, - pasakojo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė prof. dr. Rasa Subačienė.

Praėjusią savaitę EF atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje TARC 2015 Lodzėje (Lenkija): prof. habil. dr. V. Lakis skaitė pranešimą „Veiksniai, darantys įtaką audito kokybei“, o prof. dr. R. Subačienė pristatė „Socialinės apsaugos analizė Baltijos valstybėse“.

Konferencijoje buvo nagrinėjami aktualūs įmonių finansinės atskaitomybės ir socialinės atsakomybės, tarptautinių ir nacionalinių apskaitos standartų taikymo, valdymo apskaitos, finansinių ataskaitų analizės, vidaus ir išorės audito problematika. Lodzėje susirinko dalyviai iš Tailando, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Prancūzijos. TARC renginiu šiemet taip pat buvo pažymėtas ir 70-asis Lodzės universiteto jubiliejus. 

TARC renginys - Lenkijos ir Lietuvos drauge vykdytų mokslinių seminarų tąsa. Jau 14 metų Lodzės ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai bendradarbiauja du kartus per metus rengdami mokslinius seminarus.