Praėjusį ketvirtadienį Ekonomikos fakultete įvyko nacionalinė mokslinė praktinė konferencija “Lietuvos ekonomikos augimo ir stabilumo strateginės kryptys”, organizuota kartu su Lietuvos ekonomistų asociacija. Dvi dešimtys perskaitytų pranešimų susirinkusius skatino dėmesingiau pažvelgti, kokią Lietuvos ateitį galima sukurti.
Konferencijoje pranešimus pristatė Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto atstovai bei viešnia iš Sankt Peterburgo universiteto. „Užimtumo didinimas, socialinės, finansinės ir šalies ūkio sektorių struktūrinės reformos, suderintas bankų sistemos investicinių šaltinių ir investicinių projektų įgyvendinimas bei kiti su šalies ekonomine plėtra susiję klausimai reikalauja plačios aprėpties analizės bei naujo ir inovatyvaus požiūrio tiek valdžios, tiek mokslo sektoriuose. Džiugu, kad šie klausimai sulaukė didelio šalies mokslininkų dėmesio. Ateityje konferencijų geografiją norisi plėsti, į jas plačiau įtraukiant ir kaimyninių šalių mokslininkus bei skatinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą”, - sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė ir viena iš moderatorių doc. Agnė Laužadytė-Tutlienė.
Konferencijoje aptartos įvairios temos, kurios svarbios gerinant Lietuvos ekonomiką, skatinant šalies augimą ir stabilumą, pranešėjai išreiškė savo skirtingus požiūrius ir taip paskatino įvairias diskusijas. "Ekonomikoje vyksta įvairūs procesai, kurie iškraipo rinkos plėtros kryptis kiekviename segmente. Mokslinėje literatūroje dažnai tokie procesai prilyginami globalizacijos terminui. Kiekvienas rinkos segmentas skirtingai reaguoja į juos ir būtent tai buvo vykusios konferencijos tematika. Konferencijoje dalyvavo nemažai jaunų mokslininkų, kurie dalijosi atliktais tyrimais, analizėmis bei įžvalgomis. Galbūt tyrimų rezultatai negali išspręsti rinkoje egzistuojančių arba numatomų problemų, tačiau pateiktos įžvalgos parodo, kad turime sutelkti dėmesį į esmines problemas, o ne į šalutines; turime numatyti ir tinkamai pasiruošti įvairių procesų poveikiui", - sakė viena iš konferencijos moderatorių dr. Viktorija Cohen. Be abejonės bene daugiausiai klausimų sukėlė tos konferencijos temos, kurios dažnai gvildenamos ir žiniasklaidoje: galimybės gerinti šalies ekonominius rodiklius, prisitaikymas prie globalizacijos ir būsimi iššūkiai nacionalinėms valstybėms, nedarbo lygis, minimalios algos kėlimas, demografiniai pokyčiai, bankų veikla Lietuvoje, turizmas ir pan. Prof. N. Kuznetsova (Sankt Peterburgo universitetas) pristatė pranešimą apie istorinį ryšį tarp infliacijos ir augimo. Anot jos, infliacija išauga, kai finansinio kapitalo ekspansija yra spartesnė nei fizinio kapitalo augimas. Prof. B. Melnikas (VGTU) akcentavo, kad prasidėjo socialinės-ekonominės formacijos kūrimas, kurios pagrindiniais bruožais yra žinių ekonomika, naujo tipo europeizacija ir globalizacija. Prof. A. Miškinis (LEA ir VU), pabrėždamas, jog Lietuvoje per mažas pajamų perskirstymas per biudžetą, žemas produktyvumas ir inovacijos, akcentavo pagrindines Lietuvos makroekonominius iššūkius – užsienio prekybos diversifikavimo būtinumą, ekonomikos modernizavimą ir demografinių pasikeitimų pasekmių sprendimą.
“Nacionalinės konferencijos iš tiesų puikus būdas atidžiau panagrinėti šalies problemas, į jas įsigilinti. Kaip bebūtų Lietuvos ekonomistams tai turėtų būti prioritetas. Žinoma, niekas neneigia tarptautinių konferencijų naudos, tačiau tuomet kartais pritrūksta dėmesio šalies problemoms. Būtų klaida atitolti nuo nacionalinių temų ir pasinerti tik į tarptautinio lygio diskusijas. Manau, kad būtų labai įdomu surengti panašią konferenciją su Latvijos ir Estijos atstovais – juk bemaž visuomet savo pažangą vertiname pasitelkę šių kaimynių rezultatus. Norėtųsi ir tiesiogiai išgirsti šių mokslininkų nuomonę, kokias jie mato Baltijos regiono perspektyvas”, - pasakojo Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas, EF prodekanas prof. Algirdas Miškinis.
Su pranešėjų straipsniais bus galima susipažinti artimiausiu metu:
