Vakar Ekonomikos fakultete viešėjo prof.dr. Felixas Ekardtas iš Rostoko universiteto (Vokietija). Svečias gerai žinomas teisininkas, sociologas ir filosofas susirinkusius pakvietė diskutuoti viena aktualiausių globalinių temų “Klimato kaita kaip socialinė ir ekonominė problema”. Susitikimas su profesoriumi vyko 10-metį sėkmingos veiklos jubiliejų švenčiančio Baltijos-Vokietijos universitetų ryšių biuro iniciatyva.
Profesoriaus moksliniai darbai gerai žinomi ir vertinami. Prof.dr. Felixas Ekardtas aktyviai domisi keliomis temomis: aplinkos ir tvarumo politika bei teise, teisingumo teorija, žmogaus teisėmis, tvarumo teorija, transformacijos procesais ir t.t. Savo pranešime svečias akcentavo, kad kol nevėlu visuomenė turi sukrusti ir tinkamai pasirūpinti aplinkos apsauga, nes šiltėjančio klimato sukeltus padarinius spręsti kainuos keliskart brangiau nei dabar pasirūpinti prevencija. Profesorius pastebėjo, kad bent jau europiečiai mėgsta nusikratyti naštos dėl savo įtakos klimato pokyčiams ir kaltinti JAV ar Kiniją. Realiai gamtos apsauga viso pasaulio reikalas.
Šiandien iš tiesų jau nebepakanka vien techninių sprendimų sustabdyti klimato kaitą – būtini ir visuomenės elgesio, įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, automobiliai turi būti kuriami ne tik energetiškai kuo naudingesni, bet ir pati visuomenė turi stengtis kuo mažiau jais naudotis. Žinoma, kad galvoti tik apie techninius sprendimus yra žymiai patogiau. Žmonės patys nelabai linkę keistis, atsisakyti tam tikrų dalykų, kad jų pėdsakas būtų kuo mažesnis, pvz., keisti maitinimosi įpročius (vartoti kuo mažiau gyvulinių produktų), mažinti maisto švaistymą ir t.t. Šiuo metu turima labai daug žinių, kokių veiksmų reiktų imtis klimato kaitai mažinti, bet trūksta ekologinės motyvacijos. Žmogus gana egoistiškas, nors ekonomistai tai vadina tiesiog racionalumu. Visuomenėje visi priklausomi vieni nuo kitų ir daugelis veiksnių daro įtaką žmonių veiksmams, elgesiui, t.y. daugelis nori pritapti, būti “normalūs”. Be to, individualiam asmeniui nesitiki, kad jo vieno paties menki kasdieniai elgesio pokyčiai gali turėti įtakos globaliu mastu. Visi supranta, kad jei ir laikysies ekologinio gyvenimo būdo, tai nereiškia, kad tokie bus aplinkiniai, tad galiausiai vis viena drauge su visais kentėsi nuo klimato kaitos pasėkmių. Ateityje reikia laukti ne tik politikų, bet ir pačių gyventojų bei kompanijų iniciatyvų.
Anot profesoriaus, šiuo metu aplinkosaugos valdymas tiek nacionaliniu, tiek europiniu ir net globaliu lygmeniu gana prastas, t.y. organizacijos ir įstaigos nesiima ryžtingai siekti tikslų, pvz., keičiant mokesčių sistemas, kurios turėtų veikti žmonių elgesį - tiksliau lemti jo pokyčius. Pavyzdžiui, žmonės turėtų būti raginami taupiai naudoti energetinius išteklius, t.y. priklausomai nuo suvartojimo būtų tam tikras apmokestinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad viskas turi tiesiog brangti, tai turėtų lemti žmonijos elgesio pokyčius, atsakingesnius veiksmus. Štai šiuo metu plinta ekologinių namų idėja – gyventojai vis noriau juos įsigyja, tačiau realiai tai nėra itin geras sprendimas, tiesiog dabar žmonės turi dar daugiau produktų savo pasirinkimui, t.y. vartojimas dar labiau skatinamas. Gyventojai kaskart nori dar naujesnio namo, dar ekologiškesnio sprendimo ir t.t. Taip pat reikia nepamiršti, kad energijos sąskaita sutauptytus pinigus žmonės turi atsakingai išleisti, o ne vėl mėgauti besaikiu vartojimu. Be visuomenės elgesio pokyčių, jokie techniniai sprendimai nebus veiksmingi, nes vartojimas ir poreikis visuomet gali augti.
Visi supranta, kad vieną rytą atsikėlus tiksliai kaip laikrodis negali pasikeisti visuomenės elgesys, valdžia su gyventojais turi eiti koja kojon pamažu įvedant pokyčius. Kolkas reikia pripažinti, kad pati rinka visko nesutvarkys, turi įsikišti valdžia su atitinkamais mokesčiais, įstatymais ir pan.
