Vakar Ekonomikos fakultete antrą kartą lankėsi bankininkas iš Švedijos Bo Kragh (Svenska Handelsbanken). Pranešimo “A SWEDISH BANKER’S VIEWS ON BANKING AND FINANCING IN THE BALTICS 1988-2014” klausėsi ir studentai, ir dėstytojai.
Bakininkas charizmatiškai pristatė tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių bankų vystymąsi griūnant Sovietų Sąjungai ir kuriantis naujai šalių finansinei sistemai. Jam kaip žmogui iš vakarų buvo itin įdomu dirbti su nepriklausomybę atkuriančiomis valstybėmis, o kartu ir nagrinėti kaip vis dėlto finansų sistema veikė Sovietų Sąjungoje. Vykstant pokyčiams buvo itin įdomus buvo metas – Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, bet šalies viduje vis viena cirkuliavo rublis, jis cirkuliavo ir tuomet, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga, t.y. postsovietinėse šalyse kurį laiką cirkuliavo valiuta šalies, kuri jau nebeegzistavo. Nepriklausomybės pradžia gyventojams buvo sunkus metas, nes rublio vertė sparčiai nuvertėjo, prasidėjo valiutos keitimai, o tuomet ir bankai ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Nereikėjo ilgai laukti – prasidėjo bankų bankrotai. Kai kuriuos bankus B.Kragh sako, kad galima vadinti tiesiog juodosiomis skylėmis – jie veikė kaip tikros mafijos. Tokie bankai net turėjo savo mini armijas, t.y. norint suimti jų vadovus nebuvo paprasta. Kaip svečias sako, tuos laikus galima prilyginti laukiniams vakarams.
Taigi nors bankų ir finansinės sistemos pradžia postsovietinėse šalyse buvo chaotiška, tačiau vis viena šalys yra nugalėtojos – Sąjungos griūtis viską nuleido į tikrąsias vietas. Dabar Baltijos šalys vėl gyvena pokyčiais. B.Kragh stebisi, kad šalys eurą laiko tarsi šventu, o juk krizės metai rodo, kad valstybės neįsivedusios euro patyrė mažesnius nuostolius. Anot bankininko, Baltijos šalims euro įvedimas brangiai kainuos. Taip pat svečias akcentavo, kad švedai niekada nenorėjo euro ir vis dar juo netiki, tačiau žinoma, tam nemenką įtaką turi tradicijos bei turimi kaimynai...
Daugiau nuotraukų
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1539539716288273.1073741837.1527697584139153&type=1