Vakar Ekonomikos fakultete apsilankė ir paskaitą skaitė švedų bankininkas Bo Kragh. Svečio paskaitos fakultete tampa tradicija - B.Kragh apsilankė jau trečią sykį.
Specialistas iš Švedijos su Baltijos šalių bankininkais dirba nuo pat šalių nepriklausomybės atkūrimo, tad puikiai išmanydamas bankų istoriją gali daryti sėkmingas įžvalgas. Paskaitoje B.Kragh priminė, kaip sunkiai ir chaotiškai kūrėsi bankai, nacionalinės valiutos iš Sovietų Sąjungos išsilaisvinusiose Pabaltijo valstybėse. Tuomet netgi buvo kalbų apie bendrą trijų Baltijos šalių valiutą, tačiau šalys griežtai pasisakė už nacionalines valiutas, todėl švedą stebina, kad praėjus kuriam laikui šalys taip noriai žvelgė į eurą, t.y. siekė būtinai tapti euro zonos šalimis. Kita vertus jis supranta, kad ne kiek dėl ekonominės naudos, bet būtent dėl saugumo Pabaltijo šalys nori būti NATO, ES ir euro zonos narėmis.
Bo Kragh kaip ir daugelis švedų netiki euro zonos sėkme. Jis kritiškai vertina Mastrichto kriterijus, kurie nesiremia jokiais skaičiavimais, o tiesiog sugalvoti “iš oro”. Anot lektoriaus, kiekviena šalis stovi ant dviejų kojų: monetarinės ir fiskalinės politikos, o tapimas euro zonos šalimi reiškia, kad viena koja (monetarinė) yra tiesiog nupjaunama, todėl valstybėms belieka sunkiai balansuoti ant vienos. B.Kragh mėgsta juokauti, kad pagal aerodinaminius dėsnius kamanė negali skristi, bet vis viena kažkaip skrenda, panašiai ir su Lietuvos ekonomika.
B.Kragh taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie Rusijos bei Artimųjų Rytų šalių ekonomikos problemas. Anot svečio, po kelerių metų Rusijoje turėtų vykti persilaužimas, nes šaliai taikomos ekonominės sankcijos, žemos dujų ir naftos kainos labai smarkiai atsiliepia, o kaip kad tikisi šalies prezidentas V.Putinas Saudo Arabija, Kataras, Kuveitas ar Kinija tikrai nesiaukos ir negelbės jų. Bankininkas taip pat neturėjo gerų prognozių ir neramumų krečiamoms Artimųjų Rytų šalims - jis tiki tik Irano galimybėmis sėkmingai atsigauti ir vystytis toliau.
