Trečiadienį Ekonomikos fakultete lankėsi buvęs fakulteto prodekanas, o šiuo metu LR finansų viceministras dr. Algimantas Rimkūnas. Viceministras EF dėstytojus ir studentus kvietė diskutuoti aktualia tema “Ar ES pajėgi įveikti finansų ir ekonominę krizę?”. ES šokant iš finansinės duobės – yra traukiančių atgal: kas jie tokie ir kaip ES ekonomika bus dirbtinai aktyvinama?
Nors Europos Sąjunga yra bendroji rinka, bet sąjungos narės gana skirtingos. ES kol kas nėra fiskalinė sąjunga, o tik pinigų sąjunga, kas nulemia ir nemažai problemų. Valstybės siekia konvergencijos – šalys, atsiliekančios nuo ES valstybių narių BVP vidurkio, bando prisivyti. Tarp tokių besivejančių yra ir Lietuva su kaimynėmis Latvija bei Estija. “Lietuva artėja prie tam tikro gero slenksčio, kai BVP vienam gyventojui pasieks 75 proc. ES vidurkio. Tai gerai, bet kartu ir reiškia, kad gausime žymiai mažiau struktūrinių fondų paramos, kuri mums ypač svarbi. Todėl paramą turime ne įsisavinti, t.y. “pravalgyti”, bet investuoti”, - akcentavo LR finansų viceministras dr. A. Rimkūnas.
Į rimtą finansinę bėdą dėl neapgalvotų lėšų įsisavinimo patekusi Portugalija pamažu išlipa iš krizės. Šalis, neapskaičiavusi savo finansinių pajėgumų, tiesė naujus kelius, statė vėjo jėgaines ir pan. “Portugalija, žinoma, kitokia šalis nei Graikija. Portugalai visuomet norėjo išlipti iš krizės ir save tapatino ne su graikais, bet su airiais, kuriems buvo panašiai nutikę. Ir jie buvo teisūs. Airija jau bemaž atsigavusi nuo krizės, Portugalijai irgi gana gerai sekasi. O štai graikams sunku taupyti – žmonės vietinės valdžios yra visiškai tam neparuošti, priešinami su ES institucijomis, biurokratinis aparatas išpūstas iki tiek, kad pvz., Graikijos finansų ministras turi patarėjų tarybą su pirmininku; lėšos leidžiamos neapgalvotai, pvz., pensijas siūloma kelti po maždaug 60 eurų per mėnesį ir pan.”, - susirinkusius stebino LR finansų viceministras. Lietuvos finansinė situacija palyginus visame kontekste gana gera – taupymas leido mūsų produkcijai išlikti konkurencingai ir nenusmukome gilyn į krizę. “Vietoje Rusijos rinkos sugebėjome atrasti žymiai didesnes rinkas: Balkanų šalis, Nyderlandus, JAV. Galbūt greit atsivers arabų ar net Kinijos rinkos. Mes esame nedideli - mums daug nereikia. Lietuvai būti ES ir euro zonoje labai svarbu - turime jungtis su stipresnėmis demokratiškomis valstybėmis ir politikos, ir saugumo atžvilgiu”, - sakė viceministras.
Krizė ES privertė išmokti keletą pamokų ir dabar kilimas iš krizės vyksta keliais frontais. Viena didžiausių finansinės krizės bėdų ES buvo bankai, kuriuos valstybės turėjo gelbėti už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai nulėmė Bankų sąjungos sukūrimą, kuri ateityje užtikrins tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą, kuo labiau sumažinant poveikį mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai. Pagrindiniai Europos bankų sąjungos elementai sudaro: ES lygmens pertvarkymo institucija – bendra pertvarkymo valdyba bei bankų sektoriaus finansuojamas bendras pertvarkymo fondas, kurį kaups patys bankai bendrai.
Skatinant ES ekonomiką bus vadovaujamasi J. Junkerio planu, kuris turėtų būti valdomas per Europos strateginių investicijų fondą (EFSI). Pastarojo veiklai užtikrinti iš ES biudžeto bus suteikta 16 mlrd. eurų garantija, o dar 5 mlrd. eurų pridės Europos investicijų bankas. ES valstybės narės galėtų dalyvauti tiek įnešdamos kapitaląį EFSI, tiek suteikdamos garantiją, o kiti investuotojai – tik įnešdami kapitalą. Bus siekiama sužadinti privačių investicijų bumą. Prioritetinėmis sritimis, kurioms bus teikiama parama, skelbiamos: infrastruktūros plėtra, švietimas, sveikatos apsauga, tyrimai ir plėtra, IT ir inovacijos; atsinaujinanti energetika ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas; aplinkosaugos, gamtos išteklių, miestų plėtros ir socialinės infrastruktūros projektai.
Ekonomikos stimuliavimui bus imtasi ir netradicinio sprendimo – kiekybinio skatinimo, kai Europos centrinis bankas kas mėnesį į rinką išmes 60 mlrd. eurų, ką kai kurie ekonomistai vadina tiesiog pinigų spausdinimu. Šiuo metu infliacija beveik neigiama – šiuo sprendimu bus siekiama ją pakelti iki 2 proc. Europos centrinis bankas naujais pinigais supirkinės obligacijas, vertybinius popierius ir pan. Institucijos, parduodančios tokį turtą, komerciniai bankai arba kitos privačios finansų organizacijos, į savo sąskaitas gaus „šviežių“ lėšų, ir taip bus padidinta pinigų pasiūla, kuri turėtų nulemti mažesnes palūkanų normas, o tai reiškia, kad žmonės daugiau pinigų skolinsis ir daugiau jų išleis.
Europos komisija kalba ir apie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą. “Europos sistemoje įmonės dažniausiai finansavimo ieško bankuose, o štai JAV bankų įnašas yra tik 20 proc. JAV kompanijos išleidžia savo obligacijas ir taip gauna finansavimą, todėl reiktų tai skatinti ir Europoje”, - pastebėjo dr. A.Rimkūnas ir pasiūlė EF kolektyvui pabandyti paanalizuoti dabar nuvilnijusią finansinę krizę su Didžiosios depresijos: krizės tempai, sprendimo priemonės, jų rezultatyvumas ir t.t. gerokai skiriasi.
