Pastarieji keli metai išsiskiria ypatingų sąlygų bei reikšmingos transformacijos aspektais. Šie aspektai keičia ir daro įtaką visoms sritims, reikalaudami kūrybinių ir neeilinių sprendimų. Pastarasis laikotarpis galėtų būti vadinamas prisitaikymo, kuris pakeitė visą pasaulį, taip pat ir ekonominę aplinką, sąlygojančią transformuotis tiek verslą, tiek mokslą.
Neretai tolimesnė verslo veikla ar net išlikimas yra susijęs su gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Covid-19 krizės sąlygomis pagrindiniai šios transformacijos atributai yra verslo veiklos perkėlimas į skaitmenines platformas, išlaikant maksimaliai nuotolinio darbo pobūdžio formą. Latvijos universiteto prof. R. Rupeikos-Apogos (2021) mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ši transformacija nors ir vyksta, tačiau vis dar nepakankamai greitai ir efektyviai, o pagrindinės to priežastys yra finansavimo bei skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Be to, keičiantis verslo formoms, vis plačiau įgalinant modernias technologijas, prisitaikyti turi ir verslo informacijos formavimą bei jos patikimumą užtikrinančios apskaitos ir audito sritys. UAB „Ernst & Young Baltic" partnerio (Managing Partner of EY in the Baltic States) Jono Akelio (2021) nuomone, ypatingai svarbu, kad auditas pateiktų ne tik pakankamą informaciją apie verslo veiklos tęstinumą bei rizikas, atsižvelgiant į ilgalaikę jo vertės perspektyvą, tačiau ir pakankamai paprastai atskleistų pagrindinius verslo aspektus. Taip pat, technologijoms sparčiai besiskverbiant į įvairių sričių procesus, jos neišvengiamai transformuoja ir keičia audito sritį, suteikdamos galimybes atlikti įvairių duomenų analizę, taip didinant pasitikėjimą auditu bei kuriant vertę.
Lietuvos auditorių rūmų direktorius Marius Lanskoronskis (2021) atkreipia dėmesį, kad audito sritis labai išsiplėtė ir šalia tradicinių elementų: tikro ir teisingo įmonės padėties atspindėjimo finansinėse ataskaitose, vadovavimo efektyvumo bei verslo tęstinumo – vertinami pinigų plovimo, tarptautinės korupcijos, socialinės atsakomybės bei tvarumo aspektai. Tokios transformacijos pagrindiniai veiksniai: ketvirtoji pramonės revoliucija, didžiųjų duomenų formavimasis, finansinių ir nefinansinių duomenų derinimas, globalus verslas, kompleksiniai verslo tinklai, pandemija. Tai formuoja tokias galimybes, kaip didesnis dėmesys analizei, netechninės užduotys, įrodymais bei analizės rezultatais grįsti sprendimai, universalių duomenų, pritaikomų įvairiose analitinėse veiklose, naudojimą, didesnės verslo vertės sukūrimą. Taip pat, kelia iššūkius tokius, kaip didesnės investicijos į skaitmenines technologijas, aukštos kvalifikacijos bei įvairesnių kompetencijų ir brangesnių darbuotojų poreikį. M. Lanskoronskis vertindamas apskaitos ir audito profesijų skaitmenizavimą bei automatizavimą, išskiria papildomus šiuolaikinius reikalavimus tokius, kaip informacinių technologijų įgūdžiai, analitinės kompetencijos, domėjimąsi įvairiomis sritimis ir nuolatinį tobulėjimą.
UAB „PwC“ Lietuva atstovė Aušra Miltenytė pabrėžia audito, apskaitos, mokesčių ir kitų susijusių sričių automatizavimo, robotizuojant rutininius šių sričių procesus, naudą, pasitelkiant „skaitmeninius darbuotojus“, juos ugdant bei išvengiant kasdienių pasikartojančių užduočių, taip sudarant sąlygas išlaisvinti kūrybiškumą. Tačiau tokias tendencijas iš dalies paneigia Lietuvos ir Latvijos grupės mokslininkų atliktas (2021) tyrimas, kuris rodo, kad nežiūrint ypatingų sąlygų, paspartinusių skaitmenizavimo bei automatizavimo procesus, klasikinės apskaitos specialisto žinios, tokios kaip finansinė apskaita ir finansinių ataskaitų rengimas, mokesčių apskaičiavimas ir apskaita, darbo užmokesčio apskaita vis dar vertinamos labiausiai. O tokios žinios, kaip informacinės technologijos ir jų taikymas, teisinė sistema, teisės aktų taikymas, finansų valdymas, veiklos, susijusios su sprendimų priėmimu nelaikomos labai reikalingomis vykdant įprastas profesijos funkcijas. Be to, mažiau svarbiomis laikomos užsienio kalbos, personalo valdymo, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės apskaitos žinios. Taip pat pastebėta, jog klasikinės žinių sritys aktualesnės mažesnėse įmonėse, o daugiau patirties turintys profesijos atstovai išskiria ir finansinių ataskaitų rengimo, valdymo apskaitos, finansų valdymo bei teisinių žinių poreikį. Konservatyvumo tendencija atsispindi ir apskaitos specialisto kompetencijų vertinime. Klasikinės asmeninės kruopštumo, atsakingumo, sąžiningumo, analitinių gebėjimų ir loginio mąstymo savybės vis dar yra pačios svarbiausios, o gebėjimas prisiimti riziką, atsispirti darbo rutinai, kūrybiškumas bei vadovavimo gebėjimai vertinami mažiausiai. Mažiau vertinamos ir tokios profesinės kompetencijos kaip gebėjimas formuoti įmonės informacinę sistemą, valdymo apskaitos politiką, vertinti įmonės vidaus kontrolės sistemą, pateikti analizės rezultatus, nustatyti problemas bei pasiūlyti problemų sprendimo alternatyvas. Tradicinės profesinės kompetencijos: gebėjimas registruoti operacijas apskaitos registruose bei sudaryti finansines ataskaitas vis dar laikomos pačiomis svarbiausiomis.
Tad, nors apskaitos ir audito sritys turi evoliucionuoti, prisitaikyti bei įgyvendinti pridėtinės vertės kūrimo tiek verslui, tiek plačiajai visuomenei tikslą, šis procesas, nors ir skatinamas ypatingomis sąlygomis - vyksta nepakankamai sparčiai bei efektyviai.