Lietuva į Covid-19 pandemiją reagavo užimtumo ir gyventojų pajamų palaikymo priemonėmis. Kai kurios iš jų tipiškos, būdingos ir kitų šalių reakcijoms, kai kurios – specifinės. Taip pat ir pastovių socialinės politikos programų kontekstai kiekvienoje šalyse saviti. Todėl svarbu vertinti kokiu mastu naujos priemonės buvo veiksmingos, kaip jos dera su esamomis pajamų apsaugos priemonėmis. Savą vertinimą pateikiame šiame socialinės politikos dokumente. Jį skiriame su Covid-19 socialinių ir ekonominių pasekmių švelninimu dirbančioms valstybės valdymo institucijoms, politikams, socialiniams partneriams ir visiems besidomintiems socialinės politikos sprendimais.

Dar niekada nebuvo taip paprasta tuo pačiu metu virtualiai nubėgti maratoną ir sumaniai paremti savo universiteto fondą. Tavo paramą neliečiamajam kapitalui investuosime į įvairias turto klases, o uždirbtą investicijų grąžą skirsime Vilniaus universiteto tobulėjimą ir tarptautinį konkurencingumą skatinantiems projektams – finansuosime talentingiausių tautiečių sugrįžimą ir užsienio talentų atvykimą į Vilniaus universitetą – dėstymui, moksliniam darbui, studijoms! Bėk maratoną ir prisidėk prie mokslo pažangos!

COVID-19 pandemija neabejotinai paveikė startuolių ekosistemą. Dalis inovatyvių verslų susiduria su iššūkiu išlikti, sudėtingiau pritraukti investicijas, parduoti. Visgi, kai kurie startuoliai pasinaudojo esama situacija ir idėjų sėkmingai pasisėmė atsižvelgę į rinkos poreikius. Patarimais, kaip išgyventi krizinį laikotarpį ar net pasinaudoti jo sukurtomis galimybėmis, sutiko pasidalinti Izraelio startuolių ir akceleratorių guru, įkūręs 14 akceleravimo programų bei vadovavęs 60-čiai jų ciklų, Talas Catranas. Jis taip pat yra startuolių mentorius, investuotojas, TEDx pranešėjas, ne kartą svečiavęsis ir įvairiose Lietuvos konferencijose inovacijų tema. Be to, Talas yra Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus lektorius.

VU psichologė, karjeros konsultantė Ieva Vasionytė kviečia VU bendruomenės narius kiekvieną gruodžio pirmadienio, trečiadienio ir penktadienio rytą meditacijai.

Šių metų UNICEF tyrimas rodo, jog Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių Europoje – pagal vaikų gerovės rodiklius, Lietuva užima 33-ą vietą tarp 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių.

Ir tai yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių veikia programa „Renkuosi mokyti!“ ir ieško motyvuotų žmonių padėsiančių įveikti kylančius iššūkius ir kursiančių pozityvius pokyčius švietime.

Todėl, jei manai, kad atėjo metams prasmingiems pokyčiams ir nori padėti Lietuvos vaikams mokyklose jaustis vertinamiems ir gerbiamiems, junkis prie „Renkuosi mokyti!“ bendruomenės!

Užpildyk kandidato anketą iki gruodžio 13 d. Anketą rasi www.renkuosimokyti.lt. 

Lietuvos vyriausybė, reaguodama į pandemijos sukeltus iššūkius darbo rinkoje, pasitelkė dvi užimtumo rėmimo priemones, kurias taiko ir dauguma kitų šalių (Eurofound, 2020).