Verslininkas ir valdybų narys, buvęs didelių įmonių vadovas
Kokių svajonių turėjote studijų metais? Ar jos išsipildė?
Sakyčiau, kad aš turėjau net ne svajones, o labai aiškius tikslus. Kitaip sakant, dar studijų metu sukūriau sau taikinį, į kurį noriu pataikyti. Tame taikinyje buvo ryškūs žodžiai „verslas“ ir „vadovas“. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad į taikinį pataikiau!
Kas buvo svarbiausia renkantis, kur studijuoti?
Kai apsisprendžiau, ką noriu studijuoti ir kartu supratau, kad noriu tai daryti Lietuvoje, pasirinkimo kriterijus buvo tik vienas – norėjau atsidurti tarp protingiausių ir labiausiai motyvuotų studentų. Žinoma, universiteto įvaizdis irgi buvo faktorius renkantis studijų vietą, tačiau realiai įvaizdį ir formuoja studijų kokybė.
Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų?
Šiandien matau, kad svarbiausi buvo ir yra žmonės, su kuriais kartu studijavome. Labai smagu, kad tikrai daug jų iš studijų draugų tapo tiesiog draugais, o kartais ir kolegomis, verslo partneriais ir t.t. Todėl visada studijose labiausiai akcentuočiau žmones ir santykius. Tikrai galiu sakyti, kad kava su draugais fakulteto kavinėje yra vienas ryškiausių studijų prisiminimų
Kokios paskaitos labiausiai patiko? Kurios buvo sudėtingiausios?
Bendrai man labiausiai patiko paskaitos, kurios skatino mąstyti, paliko vietos improvizacijai ir buvo maksimaliai priartintos prie tų dienų ekonomikos, verslo ir vadybos realijų, o dėstytojai skatino diskusiją bei apsikeitimą nuomonėmis. Sudėtingiausia buvo mokytis fundamentalius dalykus, kurie neatrodė praktiškai pritaikomi. Dabar suprantu, kad nemaža dalis sudėtingų paskaitų skatino loginį mąstymą, todėl ir jos buvo reikalingos bei prasmingos
Gal pamenate kokį linksmą, studentišką nuotykį?
Geriausių nuotykių, žinoma, viešinti negalima... Tačiau jų buvo tikrai daug. Ir tai yra bene smagiausia studijų dalis, kurią apibūdinčiau kaip laisvę padaryti dalykus, kuriuos vėliau pakartoti jau būtų labai sunku, o gal ir visai neįmanoma.
Kaip ruošdavotės egzaminams: nuosekliai, viso semestro metu, ar likus kelioms dienoms?
Jeigu egzaminams būčiau ruošęsis likus bent kelioms dienoms, tikiu, kad mokymosi rezultatai būtų buvę ženkliai geresni.Nors tai ir gali skambėti šiek tiek šabloniškai, tačiau daugumai egzaminų pasiruošimas vykdavo paskutinę naktį. Iš kitos pusės, aš tikrai stengdavausi kuo daugiau informacijos įsisavinti per paskaitas, kad vėliau ruoštis reikėtų mažiau.
Jūsų nuomone, kokią vietą išsilavinimas užima siekiant tapti savo srities profesionalu?
Man išsilavinimas yra itin svarbus siekiant profesinių aukštumų. Tačiau būtent ir norėčiau akcentuoti išsilavinimą, o ne tik technines žinias, kadangi išsilavinimas yra ženkliai platesnė sąvoka. Labai svarbu studijų išmokti analizuoti ir greitai įsisavinti informaciją, maksimaliai sustiprinti loginį mąstymą ir bendravimo gebėjimus. Iš kitos pusės, ypač karjeros pradžioje žmonės yra vertinami daugiausiai pagal įgytą išsilavinimą, todėl teisingas pasirinkimas yra labai svarbus karjeros pradžiai, kuri neretai reikšmingai nulemia ir likusią karjerą
Jūsų nuomone, kokią dalį studijų sėkmės sudaro studento ir dėstytojo ryšys bei koks jis turėtų būti?
Aš labai norėčiau, kad dėstytojai ir studentai save matytų kaip vieną komandą, kuri siekia bendrų tikslų (pvz., kokybiško studentų išsilavinimo). Tokiu atveju bendravimas galėtų ir turėtų būti labiau betarpiškas ir mažiau formalus, o dėstytojas daugiau būtų kaip tokios komandos lyderis, užduodantis toną ir vedantis komandą į priekį.
Kokie paprasti, kasdieniai dalykai įkvepia ir motyvuoja?
Man labai patinka matyti savo veiklos rezultatus ir jausti, kad augu bei tobulėju. Kadangi dideliems rezultatams pasiekti reikia ilgo laiko, kuris dažniausiai skaičiuojamas metais, neretai gyvenime ieškau ir „greitų pergalių“, kad gaučiau tą pasiekimo jausmą ir pasididžiavimą matant rezultatus.
Kokia buvo įprasta Jūsų dienos rutina studijų metais ir kokia yra dabar?
Man pačiam labiausiai įsiminė rutina iš paskutinių studijų metų. Paprastai keldavausi labai anksti (apie 5–6 valandą) ir ruošdavausi paskaitoms. Po to važiuodavau bent keletui valandų į darbą, o tada – į paskaitas. Po paskaitų vėl grįždavau į biurą darbų užbaigimui. Vakarai būdavo skirti savo verslo idėjų vystymui, kuris pasibaigdavo jau tik labai vėlai. Tikrai nerekomenduoju ir kitiems taip daryti ar laikyti tai geru pavyzdžiu, tačiau man toks pasirinkimas davė puikius rezultatus. O dabar man ir toliau labai patinka daug dirbti, mokytis ir jausti, kad judu į priekį.