Gruodžio 14–15 d. Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulio finansų ir bankininkystės simpoziumas“, kurią organizavo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Vilniaus mieste susirinko daugiau nei 100 tarptautinio lygio mokslininkų, nacionalinių bankų tyrėjų ir prestižinių universitetų akademikų iš 35 pasaulio šalių.

Konferencijoje buvo analizuojamas platus spektras itin aktualių temų, tokių kaip finansų technologijos, tvarūs finansai, įmonių finansinė atskaitomybė ir etika, bankininkystė, pinigų ir finansinio stabilumo politika. Renginyje ypač išryškėjo, kokie dideli darbai nuveikti finansų technologijų sektoriuje ir kaip šiame sektoriuje šiandien jaučiama Lietuvos lyderystė. Be to, atsiskleidė ir tai, kiek augimo galimybių dar esama šiame kelyje.

„Finansų technologijų startuolių ekosistema Lietuvoje šiandien auga sparčiausiai Europoje“, – teigė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Finansų katedros vedėja ir konferencijos organizacinio komiteto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė. „Pavyzdžiui, po „Brexit“ bendrovė „Revolut“ paliko Jungtinę Karalystę ir įsikūrė Lietuvoje. Lietuva yra pirmoji Europos šalis, išdavusi skaitmeninės bankininkystės licencijas, ir didžiausias finansų technologijų centras Europos Sąjungoje pagal licencijuotų įmonių skaičių“, – vardijo ekspertė.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Finansų katedros vedėja dr. Alfreda Šapkauskienė 1 1VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Finansų katedros vedėja dr. Alfreda Šapkauskienė

Pasak VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekano dr. Igno Zimaičio, finansų technologijų sektoriui klestėti Lietuva turi visas sąlygas: puikiai parengtą teisinę bazę, itin didelį skaičių šalyje jau veikiančių finansų technologijų įmonių (Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 263 finansų technologijų bendrovės), esame išsiugdę stiprių šios srities specialistų ir ekspertų būrį. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis šio sektoriaus sėkmę šalyje, yra tai, kad Lietuvos vartotojai yra pasirengę priimti šias technologijas ir mielai jomis naudojasi. „Lietuva dėl savo rinkos dydžio yra tartum smėlio dėžė, kurioje turime sąlygas statyti įspūdingiausias finansų technologijų pilis ir ištisus miestus“, – tikino mokslininkas.

VU EVAF Mokslo prodekanas Ignas ZimaitisVU EVAF Mokslo prodekanas dr. Ignas Zimaitis

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkams antrino ir „Revolut“ valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Bičeika. Finansų technologijų sesijoje jis dalinosi asmenine patirtimi, kaip buvo priimtas sprendimas kurti „Revolut“ banko būstinę Lietuvoje ir kiek daug palaikymo jie sulaukė iš valdžios institucijų. „Idėja yra vienas dalykas, bet svarbiausias elementas yra jos įgyvendinimas“, – tvirtino A. Bičeika ir negailėjo gerų žodžių visiems, kas prisidėjo prie finansų technologijų proveržio Lietuvoje.

Dr. I. Zimaitis taip pat džiaugėsi, kad tokio lygio tarptautiniame renginyje, į kurį atrenkamos tik aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų publikacijos ir pristatymai, savo tyrimų pristatyti buvo pakviesti net 6 Lietuvos mokslininkai. „Matome, kiek naudos duoda vis stiprėjanti mokslo, valdžios institucijų ir verslo sektoriaus partnerystė. Šiandien Pietų Korėjos, Kinijos, britų ekspertai atvyksta ir kviečia į bendrus projektus ateityje, nori dirbti drauge su mūsų mokslininkais ir verslais. Tai yra svarbus įvertinimas. Džiaugiuosi, kad šioje konferencijoje mes, kaip fakultetas, kaip universitetas, kaip miestas ir kaip šalis, parodėme, ką turime geriausio pasiūlyti mokslininkams ir finansų technologijų bendruomenei“, – kalbėjo dr. I. Zimaitis.

„Pasaulio finansų ir bankininkystės simpoziumas“ buvo jau antra 2023 m. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, pritraukusi į Lietuvą mokslo ir verslo atstovus iš viso pasaulio ir parodžiusi fakulteto mokslininkų pripažinimą tarptautiniu mastu.

 

Renginio akimirkos:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos