Vilniaus universitete (VU) lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jam iškilmingoje ceremonijoje suteiktas VU garbės daktaro vardas. Vizito metu Prancūzijos lyderis dalyvavo ir diskusijoje, kurioje išsamiai aptarė aktualius Europos ekonomikos klausimus, santykius su didžiosiomis pasaulio valstybėmis ir pasidalijo įžvalgomis apie globalios Europos ateitį.

Tikslas – Europos integracija

Išskirtinėje diskusijoje su VU studentais, kurią moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė doc. Margarita Šešelgytė, Prancūzijos prezidentas diskutavo apie Europą, jos identitetą ir ateitį, aptarė situaciją Baltarusijoje ir pabrėžė europinio bendradarbiavimo svarbą. Atsakydamas į studentų klausimus E. Macronas akcentavo susivienijimo tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu būtinybę, ypač tokiomis svarbiomis akimirkomis, kaip koronaviruso krizė.

„Jaunimas išgyvena labai sunkų laikotarpį, mes prašome jų pagalbos apsaugant vyresniuosius ir garbaus amžiaus gyventojus. Nenoriu, kad ateityje pamirštume, ko šiandien prašome jaunimo. Uždaromos įvairios lankytinos vietos, kavinės, kuriose dažnai susiburia jaunimas, nuotoliniu būdu vyksta studijos, tai taip pat kelia tam tikrų nepatogumų, sukuria visai kitokią studijų atmosferą, jauniems žmonėms kyla sunkumų žengiant į sustingusią dėl pandemijos darbo rinką. Žinoma, šie sprendimai yra būtini ir svarbūs, siekiant apsaugoti daugumą, tačiau dėl to turime jausti didelę atsakomybę visiems aplinkui ir negalime palikti ateities kartoms nestabilizuotos Europos, skolų, visuotinio atšilimo problemų“, – diskusijoje su VU studentais kabėjo E. Macronas.

Už vieningos Europos ir europinių universitetų tinklų puoselėjimą pasisakantis Prancūzijos lyderis pabrėžė integracijos procesų ir investicijų į žinias ir švietimą poreikį, nes tai leis pasiekti gerų socialinių ir ekonominių rezultatų ir padės spręsti probleminius visų Europos šalių klausimus.

E. Macrono iniciatyvas švietimo ir aukštojo mokslo srityje įvertino ne tik Europos universitetų vadovai, bet ir Europos Komisija (EK), skyrusi finansavimą tokiam projektui įgyvendinti. Už idėją sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą bei nuolatinį švietimo inovacijų puoselėjimą Prancūzijos prezidentui iškilmingoje ceremonijoje buvo suteiktas VU garbės daktaro vardas.

„Naujos Europos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo ir integracijos galimybės tapo įmanomos dėl vizionieriškos Jūsų kaip Prancūzijos prezidento iniciatyvos. Pirmą kartą po ilgesnio laiko universiteto idėja susilaukė naujos plėtotės politiniu lygmeniu. Tai yra tvirtas pagrindas ir garbė Vilniaus universitetui suteikti Jums garbės daktaro vardą už indėlį į Europos universitetų integraciją ir modernios universiteto idėjos plėtotę, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų bendradarbiavimo ir aljansų idėjai“, – išskirtiniame renginyje į E. Macroną kreipėsi VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Europos universitetų aljansas – proveržis aukštojo mokslo srityje

Prancūzijos prezidento iniciatyva sukurti europinių universitetų tinklus pirmą kartą iškelta 2017 m. rugsėjį, žymiojoje E. Macrono „Sorbonos kalboje“. Ši kalba tapo pagrindu Europos Sąjungos vadovų susitikimo Geteborge metu suformuluotai vizijai švietimo ir kultūros srityje. Dabar šie siūlymai jau įtraukti ir įvairiose Europos Sąjungos iniciatyvose ir programose.

E. Macronas siūlo sukurti Europos universitetų tinklus, kurie turėtų tapti švietimo inovacijų ir aukštų kompetencijų centrais, ir iki 2024 m. pasiekti aukštesnį studentų mainų lygį – pusė europinių universitetų studentų bent pusmetį turi būti praleidę kitoje Europos šalyje. Be to, Prancūzijos lyderis siekia, kad iki 2024 m. Europos studentai gebėtų kalbėti bent dviem užsienio kalbomis.

2018 m. EK paskelbus pirmąjį kvietimą kurti ir finansuoti Europos universitetų tinklus, jau 2019 m. buvo atrinkta 17 tokių tinklų. Tarp juose dalyvaujančių buvo ir VU, kartu su kitais 6 Europos universitetais (Bergeno, Graco, Granados, Leipcigo, Liono, Paduvos) susijungęs į Europos universitetų aljansą „Arqus“.

„Septyni universitetai kartu kuria tvirtus naujo tipo bendradarbiavimo pagrindus, kurie turės įtakos ne tik studentams, bet ir personalo plėtrai, tyrimų kokybei ir integracijai su jų regionų socialine ir ekonomine struktūra. Esame pasiryžę pasiekti sisteminį poveikį, kuris padės įgyvendinti ilgalaikę viziją, taip pat pritraukti likusias nacionalines aukštojo mokslo sistemas, kad pagerintume švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo kokybę“, –  sako „Arqus“ projekto koordinatorė Dorothy Kelly.

Nepaisant COVID-19 pandemijos, „Arqus“ įgyvendino jau ne vieną iniciatyvą – pasirašyta „Arqus“ atvirojo mobilumo sutartis, leidžianti studentams laisvai judėti tarp septynių institucijų, kuriama bendra institucinė politika, gautas „Horizon 2020“ finansavimas, siekiant sustiprinti bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

Nuotrauka: Edgaras Kurauskas

Daugiau informacijos: https://naujienos.vu.lt

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos