VU EVAF partnerystės docento Alvydo Simanaičio straipsnis

Pastaraisiais metais, kai į Lietuvą investuoja vis daugiau tarptautinio kapitalo įmonių, vertinančių Lietuvos kaip efektyvaus IT rinkos žaidėjo įvaizdį, išaugo ir įvairių IT specializacijų poreikis. Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį vienintelės ryškesnės IT srities specialybės buvo programuotojas ir sistemų administratorius. Programuotojai pamažu evoliucionavo į projektuotojus, sistemų ir verslo analitikus, sprendimų architektus, sistemų administratoriai – į infrastruktūros inžinierius, architektus. Vėliau, su paslaugų centrų kūrimo bumu, atsirado sistemų priežiūros specialistai, IT paslaugos vadovai, IT saugos specialistai. Su lanksčiojo programavimo (agile) praktika atsirado tokie vaidmenys kaip produkto šeimininkas, scrum meistras. Na, o pastaruoju metu, daugėjant įmonių transformacijų, didėja ir organizacijos architektų paklausa.

Organizacijų architektūra. Kas tai?

Jei nubrėžtume paralelę su statybų pramone, kur statyba – architektūra – urbanistika apibrėžia skirtingas veiklas ir mokslo šakas nuo pastatų iki miestų statybos, tai IT srityje analogija būtų programavimas – IT architektūra – organizacijų architektūra, atitinkamai tiriančios veiklas nuo IT sistemų iki organizacijų lygmens.

Organizacijos architektūra yra svarbi funkcija planuojant ir įgyvendinant įmonių strategijas ir ilgalaikius planus. Organizacijų architektai naudodami architektūros įrankius ir metodus padeda suprasti įmonės pradinę poziciją, įvertinti jos silpnybes, įmonės tikslų neatitikimą ir apibrėžti ateities architektūrą, suderintą su įmonės strategija.

Tiltas, jungiantis organizacijos strategiją ir jos įgyvendinimą

Neretai yra puolama investuoti į iš išorės patraukliausiai atrodančią galimybę, tačiau neskiriama pakankamai laiko išanalizuoti, ar tos idėjos įgyvendinimas nesukurs ilgalaikio sudėtingumo, funkcijų persidengimo ir dėl to išaugusių sąnaudų. Norint sukurti efektyvią organizaciją visų pirma reikia suprasti, iš ko organizacija susideda: kokie jos produktai ir paslaugos, verslo procesai, organizacijos padalinių ypatybės, informacija ir duomenys, IT sistemos, infrastruktūra ir, svarbiausia, kaip viskas tarpusavyje susiję.

Atsakymai gali atrodyti savaime aiškūs mažoms ar vidutinėms įmonėms, veikiančioms vienoje šalyje, turinčioms tiesioginę valdymo struktūrą. Tačiau tarptautinės organizacijos ar korporacijos, veikiančios keliuose regionuose ar kontinentuose, turinčios keletą produktų linijų skirtingose gamybos šakose, pergyvenusios susijungimą ar įsigijimą, labai dažnai pasitelkia organizacijos architektus šiems iššūkiams įgyvendinti.

Organizacijos architektai plėtoja verslo ir IT architektūras susiedami jas su įmonės tikslais, užtikrina organizacijos lygmens projektų portfelio suderinamumą ir atitiktį ateities architektūrai, tobulina ir valdo standartus, principus, gerąsias praktikas, leidžiančias organizacijai pasiekti ilgalaikį efektyvumą.

Architektūros branda

Lietuvoje ir Baltijos šalyse organizacijos architekto profesija yra dar sunkiai suprantama, čia kol kas nemažai pastangų dedama suprasti IT architekto vaidmeniui ir jo skirtumams nuo programuotojo ar projektuotojo. Verslo architekto supratimas taip pat miglotas – ryškiausiai matoma verslo architektūros dalis yra verslo procesų valdymas ir su tuo susijusios metodologijos. O įmonės, jau besiremiančios organizacijų architektūros funkcija, dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jų branda skirtingose vertinimo srityse retai siekia antrą lygmenį pagal penkiabalę sistemą.

Tuo tarpu pasauliniu mastu organizacijos architektai gyvuoja gerus 20–30 metų. Labai stipri organizacijų architektūros praktika yra Skandinavijos šalyse, kurios daro didelę įtaką ir Baltijos regionui. Tarkime, Suomijoje viešojo sektoriaus įmonėms, planuojančioms skaitmeninimo projektus, yra rekomenduojama remtis organizacijų architektūros praktika.

Atotrūkis tarp akademinio ir verslo pasaulio

Universitetai ir kolegijos parengia stiprius programuotojus, projektuotojus, tačiau dar tik pradeda integruoti IT architektūros modulius į studijų programas. Mokymo įstaigos dar tik bando prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių, jaučiamas ryškus atotrūkis tarp to, ką rengia universitetai, ir to, ko reikalauja darbdaviai.

Dažnai nauji darbuotojai, priimti į IT specialistų pareigas, ypač didesnėse tarptautinėse organizacijose, yra siunčiami į ilgalaikius mokymus, kartais trunkančius ir iki pusės metų. Mokymai ir investicijos į žmogų jauniems specialistams yra didžiulė motyvacija ir gyvenimo pamokos, todėl jie, dar neturėdami šeimos, lengvai toleruoja skrydžius, keliones ir pan. Tačiau jeigu universitetai būtų arčiau verslo ir gebėtų atitikti jo poreikį, tuomet pradedančiųjų mokymų poreikis sumažėtų, įėjimo į rinką laikas sutrumpėtų, investicijos atsipirktų greičiau.

Nuo ko pradėti?

Norint tapti organizacijos architektu reikalinga ilgametė praktinė patirtis ir platus įgūdžių spektras, todėl naivu tikėtis, kad jauni, ką tik studijas baigę specialistai galėtų eiti šias pareigas. Tačiau dar sudėtingiau atlikti postūmį įmonėje, kurioje apie organizacijų architektūrą niekas nėra girdėjęs ir nesupranta jos vertės.

Du svarbiausi šaltiniai pradedantiesiems gilintis į šią sritį yra architektūros karkasai TOGAF ir Zachman. Johnas A. Zachmanas yra laikomas organizacijų architektūros tėvu – jis pirmasis susistemino principus sudėtingoms sistemoms kurti ir vėliau tuos pačius principus pritaikė organizacijų kontekste. Jo produktas, įkvėpęs organizacijų architektūros ir architektūros karkaso Zachman atsiradimą, buvo „Boeing 747“.

Tuo tarpu TOGAF yra plačiausiai žinomas ir pritaikytas karkasas bei metodologija. Jį plėtoja organizacija „The Open Group“, turinti platų partnerių, mokymo ir sertifikavimo įstaigų tinklą. TOGAF yra plačiai žinomas ir Lietuvoje, ypač finansų paslaugų, draudimo srityse. Nemažai įmonių įtraukia TOGAF kaip atrankos kriterijų į pozicijas, susijusias su IT architektūra. TOGAF sertifikatai neretai reikalaujami ir stambesniuose viešuosiuose pirkimuose.

Ne mažiau svarbu ugdyti ir asmenybines bei tarpasmenines kompetencijas, tokias kaip gebėjimas prisitaikyti prie organizacijos kultūros, mokėjimas užmegzti ir išlaikyti santykius su klientais, ugdyti lyderystę ir autoritetą, efektyvų bendradarbiavimą, pristatymo įgūdžius. Organizacijos architektas dirba komandoje ir tarp žmonių, o jo darbo rezultatai irgi skirti žmonėmis, dažniausiai – aukščiausio lygmens vadovams.

Akivaizdu, kad pasaulis sparčiai keičiasi, ypač IT ir technologijų srityse, darydamas įtaką organizacijų pokyčiams tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Konkurencija taip pat didėja ir galimybių klysti įgyvendinant įmonių pokyčius ir strategijas lieka vis mažiau. Tad norintiems sėkmingai vykdyti ilgalaikę, tvarią ir efektyvią veiklą organizacijos architektas tiesiog taps būtinybe.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos