Prof. R. Skyrius siūlo vartotojų poreikius projektuoti į IT potencialą

Kodėl diegiamos informacinės technologijos (IT) ir sistemos ne visada leidžia pasiekti norimų rezultatų? Kodėl jų sukuriama vertė ne tokia, kokios tikimės? Kas padėtų objektyviau įvertinti tikėtiną naujovių vertę? Į šiuos klausimus paskaitoje-diskusijoje „Sudėtinga šiuolaikinio verslo informatika“ pristatydamas savo mokslinių tyrinėjimų kryptį siekė atsakyti Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Rimvydas Skyrius.

Mokslininkas pretenduoja gauti Lietuvos mokslo premiją už savo darbų ciklą „Verslo sprendimų paramos, verslo analitikos ir kitų sudėtingų verslo informacinių poreikių tenkinimo galimybių tyrimai (2002–2016)“.

Pasak Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanės prof. Aidos Mačerinskienės, sujungti verslo ir informatikos mokslo sritis į vieną tyrimų lauką yra nelengvas iššūkis, bet prof. R. Skyrius tuo užsiima daugiau kaip du dešimtmečius. Tokių mokslininkų pasaulyje nėra labai daug, ką jau kalbėti apie Lietuvos kontekstą. Todėl ekonomisto tyrimai domina ne tik lietuvius – jie reikšmingi ir pažangaus Europos mokslo kontekste.

Profesoriaus atlikti tyrimai yra sutelkti į sudėtingesnėje informacinėje veikloje kylančius poreikius, daugiausia siejamus su valdymo sprendimų parama ir verslo analitika.

Savo darbuose prof. R. Skyrius atskleidė priežastinius techninių, vadybinių, žmogiškųjų ir kitų tarpusavyje susijusių veiksnių ryšius, pasiūlė, kaip efektyviau tenkinti verslo informacinius poreikius.

Naujovių diegimo sėkmė – nenuspėjama

Kaip teigia ekonomikos profesorius, IT naudojimo istorija atskleidžia daugybę ne itin sėkmingų naujovių diegimo atvejų ir todėl galima teigti, kad platus IT naujovių taikymas automatiškai neužtikrina didesnės vertės ar veiksmingos veiklos kūrimo, nepaisant įrodyto technologinio potencialo.

„Šiandien mus nuolat pasiekia technologinių naujovių bangos, su jomis susiduriame pirmą kartą ir jų nauda tikrai nėra aiški. Jos įvertinti mes taip pat negalime. Todėl lengvai galime suklysti: galime džiugiai investuoti, bet pasirodys, kad apsirikome. Arba neinvestuoti ir gailėtis, nes nepadarėme to, ką padarė konkurentai“, – teigia ekonomistas.

Anot jo, susiorientuoti ir rasti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima aiškiai įvertinti naujos technologijos diegimo sėkmę, yra labai sunku, o kad tie aiškūs įvertinimo atskaitos taškai laikui bėgant išliktų stabilūs – beveik neįmanoma. Mokslininkas pateikia prielaidą, kad tokių kaleidoskopinių atskaitos taškų paieška turėtų prasidėti nuo vartotojų informacinių poreikių srities analizės.

Gali padėti vartotojų poreikių analizė

Nesėkmingų sprendimų priežasčių gali būti daug, bet dažniausiai būna kalta ne technologija. Technologiniu aspektu pagrįsti lūkesčiai sukelia nemažą naujų sistemų diegimo riziką, jei nėra deramai įvertinti vartotojų poreikiai ir motyvai naudotis šiomis sistemomis.

Paaiškėjus, kad didžiąją nusivylimų technologija dalį sukelia ne techniniai, o žmogiškieji veiksniai, vartotojų poreikiai atsidūrė profesoriaus tyrimų dėmesio centre. Mokslininkas pradėjo domėtis, ko gi iš technologijų ir sistemų tikisi žmonės, kurie ketina jomis naudotis.

„Verslo mokslinių tyrimų erdvėje labai trūksta informacijos apie vartotoją (asmenį, grupę, visą organizaciją), taip pat informacijos apie vartotojų poreikių projektavimą į informacinių technologijų ir sistemų potencialą“, – pabrėžė prof. R. Skyrius.

Iš aukštųjų technologijų mes tikimės, kad jos efektyviai patenkins įvairius mūsų informacinius poreikius. Atlikęs gana išsamią literatūros analizę, profesorius vartotojų poreikius suskirstė į kelias grupes: paprastus ir sudėtingus, bendrus ir specialiuosius, rutininius ir unikalius / retus. Anot profesoriaus, kai kuriuos iš jų IT gali patenkinti, tad šiam tikslui apsimoka programuoti verslo valdymo sistemas. Tačiau retų ir unikalių poreikių algoritmuoti ir programuoti neišeis, nes čia išauga žmogiškųjų veiksnių reikšmė. To padaryti gali nepavykti ir artimiausioje ateityje, nepaisant to, kad dirbtinio intelekto sritis atsigauna.

„Technologines sąnaudas apskaičiuoti galima, bet vertės nustatymo problema keli dešimtmečiai nėra išspręsta. Nežinau tokios metodikos, kuri sakytų, kad įdiegę konkrečią sistemą konkrečioje veikloje turėsite konkretų rezultatą. Gal tokios metodikos ir būti negali“, – svarsto mokslininkas.

Dirbtinis intelektas – gudrus padėjėjas

Įprastinė informacinė sistema tenkina pagrindinių veiklos procesų valdymo, jų būklės matymo poreikius. Bet jai plėtoti reikalinga jau „gudresnė“ informatika – verslo analitika.

Anot profesoriaus, verslo analitika remiasi atsakymų į paprastus (Kas įvyko? Kodėl taip įvyko? Kur yra problema? Kokių veiksmų reikėtų imtis tai problemai išspręsti?) ir sudėtingus klausimus (Kokios tikėtinos tų veiksmų baigmės, alternatyvų įvertinimas? Kas gali įvykti toliau mums pasirinkus vieną ar kitą veiksmą?) paieškomis.

„Yra nemažai siekių sukurti algoritmą kiekvienam klausimo „laiptui“ ir iš tiesų pasitelkus technologijas nesunkiai galima patenkinti trijų pirmųjų lygių – paprastus informacinius poreikius. Priėjus prie ketvirto lygio poreikių (kokių veiksmų reiktų imtis?) tenkinimo automatizacijos potencialas po truputį krinta. Augant verslo informacinių poreikių sudėtingumui, auga ir žmogiškųjų veiksnių vaidmuo“, – įsitikinęs prof. R. Skyrius.

Ekonomisto manymu, sistema gali pavaduoti žmogų atsakant į vidutinio sunkumo informacinius poreikius, o aukščiausiame informacinių poreikių lygyje geriau būtų sukurti žmogaus ir IT simbiozę, kuri geriausiu būdu padėtų skleistis žmogaus kūrybiškumui, dėmesiui, prasmės suvokimui, sistemai automatizuojant rutinines funkcijas.

„Atsigaunantis dirbtinis intelektas kaip gudrus padėjėjas gali išvaduoti žmogų nuo perteklinės informacijos analizavimo, bet žmogaus pakeisti jam gali ir nepavykti, nes aukštosioms technologijoms nėra būdingos kai kurios mūsų žmogiškosios savybės. Atsakingais atvejais spręsime vis tiek mes patys“, – sako mokslininkas.

Straipsnio šaltinis: VU naujienos, E.Kurausko nuotr.